Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-20 |
Ligos būna įvairios. Vienos akivaizdžios, kito nelabai matomos. Nusilaužei koją – gipsas ar net operacija. Susirgai gripu – vaistai ir gulėjimas. O jei ligos nematyti? Čia gali kilti abejonių sveikai mąstantiems, ar tik kai kurie asmenys neapsimeta. Juk dažnai vaikas, nenorėdamas eiti į mokyklą šašyti kontrolinio „suserga“. Gal ir suaugusieji daro tą patį. Kokia čia liga – depresija, perdegimas ar nerimas? Tiesa, kai kada tokios ligos pasimato, nors kiti (ypač politikai) gali teigti, kad tai tiesiog nesusipratimas.
Taigi, ne viskas matoma, kas yra liga. Psichikos ligos yra tokios. Dar yra svarbu matyti, kad tai, kas anksčiau nebuvo pripažįstama susirgimu, dabar jau patenka į ligų katalogą, žinyną. Geriausias pavyzdys yra savižudybės, ne kartą aprašytos literatūros kūriniuose kaip normalus veiksmas ar net pasiaukojimas. Ankstyvaisiais viduramžiais ji būdavo net heroizuojama, tačiau vėliau perėjo į nuodėmės statusą ir tik neseniai tapo liga. Tiesa, aš nenoriu to įvardinti kaip dėsnio, nes išimtys yra žinomos ir vertinamos.
Tačiau man svarbu ne tiek, kodėl ir kaip randasi taip vadinamos ligos ar susirgimai, kiek paskaičiuoti, ar daug bėdų atneša šio tipo dariniai.
Lietuvos statistikos neradau, tačiau įdomius duomenis pateikė BBC 2024 m. kovo 27 d., Frederico Cardoso ir Zoë McHayle: „Psichikos sveikatos problemos daro niokojantį poveikį žmonių gyvenimui. Šioje ataskaitoje siekiama apskaičiuoti psichikos sveikatos problemų kainą asmenims, visuomenei ir ekonomikai. Šioje analizėje nustatyta, kad 2022 m. Anglijoje bendros psichikos sveikatos priežiūros išlaidos siekė 300 milijardų svarų sterlingų. Šias išlaidas sudaro trys pagrindiniai elementai: 110 mlrd. svarų sterlingų ekonominės išlaidos: nuostoliai ekonomikai dėl psichikos sveikatos problemų. Tai apima verslo išlaidas, susijusias su nedarbingumu dėl ligos ir „atvykimu į darbą“, taip pat darbuotojų kaita ir nedarbu tarp psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių. 130 mlrd. svarų sterlingų žmogiškosios išlaidos: piniginė vertė, išreikšta psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo kokybės sumažėjimu ir priešlaikine mirtimi. 60 mlrd. svarų sterlingų sveikatos priežiūros ir priežiūros išlaidos: į šią sumą įeina viešųjų paslaugų teikiama parama ir neformali šeimos bei draugų teikiama priežiūra“.
Dabar aš netikslinsiu skaičių ar proporcijų, tiesiog noriu parodyti, kas yra išlaidos sveikatai. Tai ne tik gydymas, kuriam lėšas nurodo valstybės biudžetas. Žmonės nepadaro darbo, moka iš savo kišenės, mažiau gyvena ar anksčiau miršta – visa tai išlaidos, kurias būtina skaičiuoti. Paprastai tai pavadinama netiesioginėmis išlaidomis.
2023 m. spalį atliktos „Eurobarometro“ apklausos dėl psichikos sveikatos rezultatai aiškiai parodė būtinybę imtis veiksmų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą.
Dar prieš COVID-19 pandemiją kas šeštą ES gyventoją kamavo psichikos sveikatos problemos, o tai kainavo 4 proc. BVP. Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR).
O kaip Lietuvoje? Ir vėl oficiali ataskaita : nors, kaip ir kitose ES šalyse, Lietuvoje labai trūksta informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimų paplitimą, iš turimų duomenų matyti, kad psichikos sveikatos problemų patiria daug Lietuvos gyventojų.
Prastos psichikos sveikatos ekonominės išlaidos yra didelės, ir apskaičiuota, kad 2015 m. tiesioginės ir netiesioginės išlaidos Lietuvoje sudarė 2,6 proc. BVP arba beveik 1 mlrd. EUR (EBPO / ES, 2018 m.).
Remiantis Sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto (IHME) įverčiais, 2019 m. psichikos sveikatos problemų
turėjo vienas iš šešių Lietuvos gyventojų, t. y. maždaug 450 000 žmonių. Psichikos sveikatos problemų turinčių gyventojų dalis Lietuvoje (16,3 proc.) buvo panaši į ES vidurkį (16,7 proc.).
Lietuvoje dažniausi psichikos sutrikimai yra depresiniai sutrikimai (jų turi apytikriai 5,4 proc. gyventojų), nerimo sutrikimai (5,0 proc.) ir alkoholio bei narkotikų vartojimo sutrikimai (3,3 proc.).
Kai kurie paskutiniai skaičiai apie vaikus ir jaunimą verčia galvoti apie mūsų ateitį. 2019–2023 m. vaikų (0–17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo – nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019–2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. vaikų. 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15–19 metų amžiaus grupėje per ketverių metų laikotarpį mirčių skaičius nuo savižudybių sumažėjo nuo 17 (2019 m.) iki 6 (2023 m.) .
Tai, ką vadiname psichikos sveikata apima ne tik patyčias mokyklose ir nerimą prieš egzaminus. Toks reiškinys kaip patyčios pereina į kolektyvo poveikį savo nariams darbe. Mes jau žinome ne vieną liūdną istoriją apie medikų savižudybes, o kiek dar nežinome…
Mokėjimas kurti teigiamą darbo nuotaiką retai sutinkamas, dažniau vadovai galvoja apie ekonominius rezultatus, nematydami, kad darbuotojai gali „išdegti“. Netgi politikoje akivaizdūs atvejai, jog jau netinkantis vadovauti gauna postą „už nuopelnus“. Tai gadina reikalą ir nepadeda raidai.
Psichikos sveikata dar mažai vertinamas dalykas, nes nemanoma, jog jos kaina yra didesnė už kitų jos dalių vertes. Reikia skaičiuoti ir vertinti.
paskutinieji duomenys:
The Washington Post
866.3K Followers
1 million U.S. adults will develop dementia each year by 2060, study says
kiekvienais metai sergančių demencija (psichikos liga) didės po milijoną kasmet.
Brangu, kai neskaičiuoji. Viskas gali būti sprendžiama, tik pradėti reikia. Geras straipsnis