Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-23 |
Prieš šimtą metų valdžiai Klaipėdos krašte teko sukti galvą, kaip gi reikės rengti pirmuosius rinkimus į vietos Seimelį. Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai liudija, jog vietos vokiečiai atkakliai siekė iš rinkimų eliminuoti į kraštą pradėjusius keltis didlietuvius.
Tuo pat metu Pagėgių apskrities gyventojai skundėsi dėl apsunkinto jų susisiekimo su Tilže.
Prašė konsultacijos dėl rinkimų
1925-ųjų balandžio 22 d. Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys Lietuvos atstovui Vokietijoje Vaclovui Sidizikauskui išsiuntė raštą, kuriame išdėstė savo mintis apie „gana svarbų klausymą“, iškilusį ruošiant Klaipėdos krašto seimelio rinkimų įstatymo projektą – svarstyta, ar į Seimelį galės būti renkami ir balsuoti rinkimuose Klaipėdos krašte gyvenantys Lietuvos piliečiai, neturėję „vietos gyventojų požymio“.
Pasak gubernatoriaus, vokiečiai tvirtino, kad tokia teisė turi priklausyti tik vietos gyventojams, apie kuriuos buvo kalbama Klaipėdos krašto konvencijos 8 str. 1 dalyje. Pastaroji numatė, kad buvę Vokietijos piliečiai, kuriems po to, kai Lietuva ratifikuos konvenciją, bus sukakę 18 metų ir kurie gyveno Klaipėdos krašte mažiausiai nuo 1920 m. sausio 10 d., įgyja Lietuvos pilietybę.
Anot krašto vokiečių, tik Seimeliui susirinkus gali būti išleistas įstatymas, numatantis, kokiu būdu Lietuvos piliečiai galės įgyti „vietos gyventojų požymį“.
„Jei su tuo vokiečių aiškinimui sutikti, tai pasirodytų, kad kiekvienas Lietuvos pilietis – Klaipėdos Krašto gyventojas, gyvendamas kitose Lietuvos dalyse ne Klaipėdos Krašte turi teises rinkti taip į Seimą taip ir į savivaldybių organus, jau dabar nevaržomai. <…> Tuo tarpu Lietuvos pilietis ne Klaipėdos Krašto vietos gyventojas, gyvendamas Klaipėdos Krašte tokių teisių dabar čia neturi. Reikia pastebėti, kad rinkimuose į Magistratą, dalyvavo ir Lietuvos piliečiai ne Klaipėdos Krašto gyventojai, kurie išgyveno Klaipėdoje daugiau 1 metų“, – savo svarstymus išdėstė J. Polovinskas-Budrys.
Jis informavo, kad ruošiant minėtąjį įstatymo projektą atsirado straipsnis, numatęs, jog „rinkimuose dalyvauja Lietuvos piliečiai Klaipėdos Krašto vietos gyventojai vyrai ir moters, kurie pirmą rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus“. Taip pat, kad numatoma „išleisti paliepimą“, kuris skelbtų, jog „ Lietuvos piliečiai, kurie einant Klaipėdos Teritorijos Statuto 8 str. nėra Klaipėdos teritorijos vietos gyventojai įgyja tą požymį, jeigu Klaipėdos teritorijoje gyvena ir turi būtą, tarnyba, ar kitą kokį nuolatinį darbą“
„Turėdamas omeny, kad visi konvencijos ir statuto nuostatai, o taip gi ir jų motyvai yra Tamstai, kaipo dalyvavusiam Konvencijos svarstyme žinomi turiu garbes prašyti Tamstos, Pone Ministeri, paaiškinti kaip reikalinga suprasti Klaipėdos Statuto 8 str. ypatingai abz. 3 ir ar įstatymas apie Klaipėdos Krašto vietos gyventojo teises įgyjimą, kurį manoma išleisti, nebus priešingas statuto 8 str. abs. 2“, – kreipėsi į V. Sidzikauską gubernatorius.
Atsakydamas į šį prašymą gegužės 4-ąją V. Sidzikauskas rašė, jog „Konvencijos ir Statuto autorių norėta sulyginti kai dėl viešųjų ir politinių teisių vykdymo Klaipėdos Krašto apsigyvenusius Didžiosios Lietuvos piliečius su Klaipėdos Krašto vietos gyventojais“.
„Klaidinga būtų manyti, kad Klaipėdos Krašto Seimelis turės išleisti įstatymą, kuriuo bus suteikiamas Klaipėdos Krašto vietos gyventojo požymis apsigyvenusiems tame Krašte Lietuvos (Didžiosios Lietuvos) piliečiams. Toji galia priklauso išimtinai Lietuvos Seimui, nes jo priimtieji kitoms Lietuvos dalims nustatymai automatiškai galioja ir Klaipėdos kraštui“, – dėstė V. Sidzikauskas ir tvirtino, jog iš kitų Lietuvos dalių į Klaipėdos kraštą atsikėlę piliečiai, jei tik gali balsuoti pagal Seimo ir Savivaldybių rinkimų įstatymus ir yra įgiję „Klaipėdos Krašto vietos gyventojų požymį“, privalo būti įtraukti į rinkikų sąrašus, taip pat gali balotiruotis.
V. Sidzikausko nuomone, vietos vokiečių aiškinimas buvo „ne kas kita, kaip neleistinas Statuto prasmės ir dvasios iškreipimas“.
Traukė Tilžė
Baigiantis tų metų balandžiui V. Sidzikauskas per Klaipėdos krašto direktorijos pirmininką Endriu Borchertą sulaukė ir „petičiono“, kurį pasirašė Pagėgių apskrities gyventojai.
„Mums Pajėgių apskrityj gyvenantiems Klaipėdos Kramto piliečiams, yra visų artimiausias miestas, kurlink mes, iki užimant Kraštą per Lietuvius o išdalies dar ir dabar reikalui atsigadyjant, labiausiai dėl pataisymo ūkiškų mašynų, specialinių gydytojų ir tt. atsakančią vietą kreiptiessi turėjom, buvo ir yra Tilžės miestas. Togidel savo laiku Klaipėdos Krašta nuo Vokietijos atskyrius ir pagaminus 10 km. susisiekimo „zone“ liko tačiau pirm minėtų išvadų dėlei, visas Pajėgių apskritis su visu labu 202 kaimais, ilgesni laika tokioj palengvintoj susisiekimo zonėj. Vėliau šita susisiekima su užsieniu naujai sutvarkant ir Pajėgių apskritityj 10 km. toli siekianti susisiekimo zones sudaurius, išpuolė Pajėgių apskrityj visu labu 60 kaimų iš ikitol buvusios palengvintos susisiekimo zones“, – sunkokai lietuviškai skaitomą tekstą su spausdinimo mašinele buvo išguldę „petičiono“ autoriai iš minėtų 60-ies kaimų.
Jie dėstė, kad dėl naujosios tvarkos (vizų, „pasirūpinomo paso“) kelionė į Tilžę papildomai atsieina nuo 23 iki 33 litų, o padėtį dar esą sunkino prastas praėjusių metų derlius, dėl kurio „ūkiškai skurstama“.
Tad šių kaimų gyventojai prašė V. Sidzikausko „pas Lietuvos valdžią, o ir derybose su vokiška valdžia visų maloniausiai užtarti“, kad jie būtų „priglausti į vieną, iš viso Pajėgių apskričio susidedančią palengvinta ribos susisiekimo zone“.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą