Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-26 |
Klaipėdos miesto Atgimimo aikštėje 2024 m. viduryje pagal suderintą projektą buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai, kurio užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybė, o tikslas – aikštės pertvarkymas įrengiant požeminį garažą. Pirminių 2024 m. atliktų detaliųjų archeologinių tyrimų įvertinimas parodė, kad aikštės teritorijoje esama vertingų statinių ir grindinių.
Tą patvirtino ir Kultūros paveldo departamento 1-oji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 2024.10.22 d. ir 2024.12.10 d. posėdžiuose svarsčiusi archeologinių tyrimų medžiagą. Šiuo metu archeologiniai tyrimai dar nėra baigti, nes 2024.09.30 d. visi darbai aikštėje užsakovo ir rangovo sutarimu dėl ten rastų sprogmenų buvo sustabdyti.
Įvertinę susidariusią situaciją, 23 įvairių sričių ekspertai, žinomi klaipėdiečiai, pasirašė viešą kreipimąsi „Dėl Atgimimo aikštės ir archeologinio paveldo apsaugos“, kurį išplatino 2025.01.22 d. Juo Klaipėdos miesto savivaldybė buvo paraginta, įvertinus naujus duomenis ir argumentus, imtis atsakomybės bei parodyti politinę lyderystę moderuojant dialogą su visuomene ir ekspertais dėl autentiškų buvusio užstatymo ir gatvių dangų fragmentų verčių aktualizavimo ir išsaugojimo ateities kartoms.
Per tą laiką viešo kreipimosi iniciatyvinė grupė savo iniciatyva surengė tris visuomeninius renginius, į kuriuos kvietė ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovus. Juose probleminiu klausimu pasisakė žinomi Lietuvos architektūros, istorijos, archeologijos, urbanistikos ekspertai: I diskusijos (2025.01.30 d.) pagrindiniai pranešėjai: istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vasilijus Safronovas, architektas Vaidotas Dapkevičius (buvęs Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas) ir archeologė dr. Raimonda Nabažaitė (Klaipėdos universitetas); II diskusijos (2025.02.21 d.) pagrindiniai pranešėjai: architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Marija Drėmaitė ir architektas Mantas Daukšys (Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas); III diskusijos (2025.03.21 d.) pagrindiniai pranešėjai: urbanistai Mindaugas Pakalnis (buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, šiuo metu Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas) ir prof. Algis Vyšniūnas (buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos vadovas).
Diskusijų „Kaip mes statėme Klaipėdą: garažas vietoj Lenino Atgimimo aikštėje?“ įrašai yra viešai pasiekiami internete. Jų medžiagą Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai yra apibendrinę, supažindinę su apibendrinančiu dokumentu savivaldybės merą ir tarybos narius, ir paskelbę šį dokumentą, kuriame įdėtos ir akademinės rekomendacijos, viešai.
Čia tik norime konstatuoti, jog šios diskusijos parodė: projektas buvo suderintas ir pradėtas įgyvendinti neįvertinus visų argumentų, kuriuos profesionalai teigė dar nuo 2013–2015 m., įskaitant dėl Atgimimo aikštės svarbos Klaipėdos kultūros paveldo kontekste, dėl šios aikštės urbanistinės reikšmės, dėl nepakankamo ir neprofesionalaus konkursinės praktikos panaudojimo rengiant aikštės projektavimo užduotį. Diskusijos taip pat aiškiai parodė, kad požeminio garažo šioje vietoje idėja apskritai yra nepagrįsta įtikinančiais poreikiais, neminint jau to, kad ji nebuvo pakankamai išdiskutuota.
Nepaisant to, stebime Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmus ignoruoti faktus ir jos nenorą imtis naujai spręsti situaciją įvertinus pasikeitusias aplinkybes dėl identifikuoto kultūros paveldo. Savivaldybės administracija nerodo nei politinės lyderystės, kurios ji buvo paraginta imtis, nei ženklų, kad daugybės profesionalų argumentai ją pasiekia ir ji ketina keisti projektinę užduotį.
Atvirkščiai, panašu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra toliau nusiteikusi įrengti požeminę stovėjimo aikštelę net jeigu tai pareikalaus kultūros vertybių sunaikinimo (viešoje erdvėje dėstomi argumentai: projektas patvirtintas ir nieko keisti negalima).
Klaipėdos savivaldybės administracijos paskelbtame atvirame konkurse dėl Atgimimo aikštės „statybvietės parengimo ir valymo darbų“ tarp išvardytų būtinųjų atlikti darbų minima: „pašalinti grunte esančius griuvėsius ir pamatus“.
Pristatydamas mero ataskaitą 2025.04.15 d., Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus nedviprasmiškai signalizavo, jog turi pakankamai kompetencijų kvestionuoti ekspertines išvadas dėl kultūros paveldo apsaugos. Kalbėdamas apie dėl rastų sprogmenų užsitęsusią Atgimimo aikštės rekonstrukciją, A. Vaitkus patikino, jog „ambicija yra šitą projektą padaryti iki galo“, nes esą niekas jo neįtikino, kad rasti pastatų pamatai yra vertingi.
„Tai yra likučiai senų fundamentų ir sienų, kurios jau nuvirto, ačiū Dievui, kad jos nuvirto ne ant kitų sprogmenų“, – sakė meras.
Mūsų nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės meras turėtų vykdyti Vietos savivaldos įstatymą, pagal kurį meras yra atsakingas už įstatymų įgyvendinimą, o ne už teisinio nihilizmo kūrimą.
Suvokdami, kad tuo situacija vis dėlto nueina jau per toli, primename, jog ją sukūrė komplikacijos, kurios radosi dėl Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023.04.05 d. suderinto Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto, įrengiant požeminę stovėjimo aikštelę, kai derinimas buvo suteiktas dar prieš atliekant detaliuosius archeologinius tyrimus. Šio veiksmo metu negalėjo būti įvertinti archeologinių tyrimų rezultatai, kurie visa apimtimi tuo metu dar nebuvo pradėti.
Todėl reiškiame susirūpinimą atsakingosioms institucijoms ir prašome:
1) Išaiškinti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus veiksmus derinant Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą. Šio projekto esminė sudedamoji buvo požeminis garažas, bet jis buvo projektuojamas neįvertinus detaliųjų archeologinių tyrimų rezultatų, objektų architektūrinių tyrimų ir vertingųjų savybių nustatymo procedūrų (detalieji tyrimai nėra baigti ir šiandien). Kaip rodo mokslininkų apibendrinimai, tuo metu Departamento žinioje buvo tik 2014 ir 2017 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kuriais buvo ištirta vos 1,6 proc. viso Atgimimo aikštės ploto (1 ha). Pagal archeologinių tyrimų praktiką, žvalgomaisiais tyrimais siekiama nustatyti tik pirminę tiriamo objekto būklę. Žvalgomųjų tyrimų duomenys yra preliminarūs, rekomendaciniai, bet nelemiantys projektavimo sprendimų. Juos gali lemti tik detalieji tyrimai – plačios apimties archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama surinkti išsamius duomenis apie tiriamus objektus (daugiau apie tai – teisės akte PTR 2.13.01:2022).
Manome, kad tai sukuria ydingą praktiką, kai nors yra žinoma, kad Atgimimo aikštės sklypuose esama turtingo požeminio kultūrinio sluoksnio, derinamas projektas, kuriame į tą sluoksnį bei jo saugojimo poreikius nėra niekaip atsižvelgta. Kai dabartiniai rezultatai jau verčia keisti projektą iš esmės, tenka konstatuoti, kad tai nėra tinkama praktika, ypač kai projektas įgyvendinamas viešaisiais ištekliais.
2) Imtis visų prevencinių priemonių, kuriuos leidžia Lietuvos įstatymai, dėl statinių liekanų ir grindinių, atidengtų archeologinių tyrimų metų Atgimimo aikštėje, dėl kurių įtraukimo į Kultūros vertybių registrą sprendimas jau priimtas, apsaugos. Tuo prašome imtis apsaugos ir nuo viešai išsakomo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nenoro pripažinti, kad kultūros paveldo aikštėje esama, galimo poveikio išminavimo metu.
3) Paskirti įgaliotą atestuotą specialistą dalyvauti Klaipėdos savivaldybės inicijuojamo Atgimimo aikštės statybvietės parengimo ir valymo darbų procese, prižiūrint ir dokumentuojant atliekamus veiksmus kultūros paveldo žemės judinimo vietose. Net ir esant nevertingiems intarpams kultūros paveldo teritorijoje, jokie žemės judinimo darbai (išskyrus paviršinius esančius virš nejudinto grunto) negali vykti be archeologo priežiūros ir objekto dokumentacijos.
4) Išaiškinti, kaip Krašto apsaugos ministerijos nustatytos sąlygos Atgimimo aikštės vietą paruošiant išminavimui dera su siekiu išsaugoti identifikuotą kultūros paveldą ateities kartoms.
Romualdas Adomavičius, istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas;
Darius Edvardas Anužis, trijų diskusijų „Kaip mes statėme Klaipėdą: garažas vietoj Lenino Atgimimo aikštėje?” moderatorius, visuomenininkas;
Laurencija Budrytė-Ausiejienė, gidė, turistinių maršrutų kūrėja, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė;
Gytis Martinas Biržys, Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva valdybos narys;
Rimas Bružas, nepriklausomas žurnalistas;
Lilija Bručkienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, visuomenininkė;
Agnė Bukartaitė, nepriklausoma žurnalistė, visuomenininkė;
Jolanta Donskienė, buvusi klaipėdietė, Leonido Donskio fondo direktorė;
Vytautas Albertas Gocentas, dailininkas, Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva valdybos narys;
Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, Klaipėdos universiteto mokslininkė;
Jurgis Krukis, Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva valdybos narys;
Prof. dr. Daiva Kšanienė, Klaipėdos universiteto profesorė emeritė, Klaipėdos kultūros magistrė, apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi;
Gediminas Kundrotas, širdies chirurgas, širdies chirurgijos Klaipėdoje pradininkas;
Nijolė Laužikienė, kultūrologė, visuomenininkė;
Kristijonas Lučinskas, kompozitorius;
Darius Meškauskas, kino ir teatro aktorius; dukart Auksinio scenos kryžius kavalierius, Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiaus kavalierius;
Robertas Petrauskas, nepriklausomas žurnalistas, rašytojas, TV laidų vedėjas;
Laima Šliogerienė, architektė, apdovanota Architektūros riterio ordinu;
Roza Šikšnienė, muziejininkė, Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva valdybos narė;
Benas Volodzka, pedagogas, istorikas, Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva Valdybos narys
*Kreipimasis į kultūros ministrą Šarūną Birutį ir Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą
frikas Birutis.. Nieko jis nedarė dėl paveldo ir nedarys. O visa šita kompanija irgi dirba dėl darbo ir kad pasirodyt alio, mes va toki esam.. Mirusiam kompresas tas jūsų kreipimasis. Daugiau nieko. Ne tarybiniai laikai kad kas nors jūsų klausytų:D)
Atgimimo aikštė, tai reikia susitelkti kaip Atgimimo laikais, jei jokie mūsų kultūros ir gyventojų argumentai neveikia, tada apjuosim klaipėdėlę savo rankomis ir išsaugosim ją!
Bet Klaipėda galbūt vienintelis miestas su brangiausiai apmokestintu stovėjimu, ir be požeminių ar daugiaaukščių stovėjimo vietų. Senamiestis beveik numarintas…
Keista. Kasinėkite, tyrinėkite ir paskui darykite ką priklauso. Aikštę su požeminiu garažu arba namus, kurie čia stovėjo…
Baikite juokingi svietą. Rodos daugelis dar tokių kvailių ir po 1991 niekaip nesupranta laikmečio. Parkingo verkte verkia. Dabar rado 1,5 suskilusios plytos ir klykia- paveldas….Gal vertėtų tuos klilūnus komandiruoti į Egiptą ar pan. Ten labai trūksta ” specialistų….
Kaip suprantu ,-okupantu smekla ,kaip klaidziojo,taip tebeklaidzioja po Klaipeda !?
P.S … ” Nugriauna Seniausia Europoje Gaisrine, vietoje jos, skubiai(?)pastato „keista” viesbuti su parkingu!? Neuzilgu parkingo vietoje pastato (K-D) bendrabucius,vietoje kulturnamio ispraudzia(Muz.) teatra … Vietoje Montes gaveje stovejusiu ISTORINIU pastatu, „jiems”, reikia pzeminio garazo uz milijonus !?”
P.S Ar nekeista,kai zmogus dirbantis meru,triubija,kad ,”jam”, reikia „pilies”( uz simtus milijonu),reikia poz.garazo(vel uz simtus milijonu),bet ISTORINIU Montes g. pastatu nereikia !!!???
Nėra jokios vertės žiūrint į šimto metų senumo pamatus. Egipte šalia piramidžių akmenis 4000 metų senumo spardo ir iš jų naujus namus stato, mes senus pamatus norime apsaugoti, kurie jokios vertės neturi. Sutvarkyti aikštę, apačioje padaryti požeminę auto aikštelę, o palei Danės ir Manto gatves atkurti senuosius pastatus ir padaryti uždarą Atgimimo aikštę – čia būtų naudingas ir padorus miesto projektas.
Pastatų atstatymas ir uždaros aikštės sukūrimas būtų teigiamas žingsnis. Klausimas, kodėl yra pilna gerų pavyzdžių su senojo atkasto sluoksnio išsaugojimo ir integravimu, o Klaipėdos valdžia yra taip griežtai nusiteikusi viską šluoti velniop? Negalima visko suderinti?
kodel netinka alternatyva – uzkasti atkastus sprogmenis, sutvarkyti aiskte pagal kita projektą, kur nera juodu elementu, bei parkingui surasti kitą vietą. stanat anzemine aisktele (taip pigiau).
miesto centirnje aiskten nestatomi garazai.
Tai kur klaipėdiečių į Seimą deleguota Girskienė? Ar rinkimai dar ne greitai? Ar tik rėkti smirda begai? Sėdi Seime uodegą pabrukusi. Ir taip iki kitų rinkimų.
Ko norėti iš karbauskio draugelio-žemgrobių gauja
Nuostabi iniciatyva, siųsti šitą kreipimąsi ir seimo nariams, kitoms žiniasklaidos priemonėms, viešinti per visur. Vaitkus nejaučia jokios atsakomybės prieš visuomenininkus, susitikimuose nedalyvauja (nors dėl parkingų kiemuose įrengimo ar šiaip kur pasipiarinti ateina pats pirmas). Bet jau yra pavydžių, kada iniciatyvūs gyventojai sugebėjo išsaugoti jautrias istoriškai vietas, nereikia pasiduoti
Sunaikinti senąją Klaipėdą, iškirsti saugomus medžius ir paversti miestą asfaltuota dykyne su požeminiais garažais – mano pareiga už galimą paramą kad buvau išrinktas. Ir kad mieste negyventų protingi žmonės, nes tada tokiems kaip tuma ir dambrauskas, kurie net dorai negeba ištarti žodžio architektas, bus žymiai lengviau dirbti savo darbelius.
kai reikia užbaigti nešvarius buvusių valdžioj konslibu darbus? Dabar geriausia ritint bačką ant Vaitkaus ir tikėtis kad kuomet jis išmėš tokį šūdą ir pakels miestą bus galima sugryšt atgal vokt
Privalote vykdyti ką prašo žmonės, o ne tarnauti tumoms galimai už paramą per rinkimus.
As, klaipėdietė, noriu, kad jokių garažų nestatytu Atgimimo a.. Kodėl nekreipiama dėmesio į klaipėdiečių norus ( gimusius, augusius ir t.t.)
Dangės g., kur buvo telekomas,
statykite…
Ot gražu, aikstę pavadino Atgimimo ir atgimsta garažai
Tuma atstatė prabangų viešbutį o mašinų nėra kur statyti. Tai kol draugelis valdo, reikia spėti garažą prastumti. O meras pasuoks, kad rūpinasi visų mūsų gerovę! Ir kaip mes iki jo be to garažo gyvenome? Juk centre nėra kur prisiparkuoti. Ir ką tas paveldas prieš pinigus
Bet žmonė surinko parašus ir savivaldybė padavė į teismą. Dabar bylinėjasi, bijo žmonės, kad liks be namu. Po aikštė yra upelis.
Man irgi nepatinka šie projektai, bet kad nėra kur automobilių statyti tai faktas.