Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-27 |
Tik porą mėnesių pasidarbavęs vicemeras Giedrius Didjurgis balandžio 28 d. – gegužės 2 d. atostogavo, nes buvo nežmoniškai ir žvėriškai pavargęs nuo nežmoniškai ir žvėriškai sunkaus darbo savivaldybėje.
Po to, gegužės 5-15 dienomis, jo oficialioje darbotvarkėje, iškyrus vieną netikėtą gyventojų priėmimo atvejį, buvo tik „darbas su dokumentais, darbiniai pasitarimai, įgyvendinamų projektų kontrolė“. Išvertus biurokratinę kalbą į žmonių kalbą: vicemeras nuobodžiaudamas mušė dinderį. Didelį ir sunkų.
Gegužės 16 d. Didjurgis šiek tiek prasivėdino per jūrinės kultūros apdovanojimus „Albatrosas“ Smiltynėje. Atrodo, kad Viešųjų ryšių skyrius buvo jam parašęs net kalbą, bet meras neleido jos perskaityti.
Gegužės 19 d. vicemeras kovojo su žiovuliu Strateginio planavimo darbo grupės posėdyje, nes, atrodo, kad nieko nesuprato. Kaip ir gegužės 27 d.
Gegužės 20 d. jis, ko gero, šiek tiek nusnaudė per Kontrolės komiteto posėdį. Gegužės 21 d. jam turėjo pavykti nusnausti net dviejuose komitetų posėdžiuose, nes tai buvo nekultūringi ir nieko su santuokų ar mirčių registravimo neturintys komitetų posėdžiai. O meras šiam vicemerui juk patikėjo kuruoti tik šias sritis.
Gegužės 26 d. vicemeras lyg ir bandė aiškintis, kas yra miesto plėtra ir strateginis planavimas. Tarybos posėdžių sekretorė Olga jam bandė paaiškinti, bet nesėkmingai: siųstuvas buvo nustatytas rusų kalba, o amerikietiškas imtuvas tam nepritaikytas.
Gegužės 29 d. vyksiančio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu meras turėtų įteikti nežmoniškai ir žvėriškai daug dirbančiam vicemerui socialistinio darbo didvyrio vardą.
*Šios rubrikos nerekomenduojama skaityti susipykusiems su humoro jausmu ar stokojantiems fantazijos, nes nieko rimto čia tikrai nerasite, Spyglio humoras iš viso yra sunkiai suprantamas, lėkštas, juodas ir kandus. Rimtų dalykų ieškokite visose kitose „Atviros Klaipėdos“ rubrikose.
O kur dingo ta vicemerė, kuri „kuravo” kultūrą, kai pašnekėdavo, tai būdavo ko paklausyti. Nejaugi ją atleido?
Iš kur atsiranda tokie vicebletmerai, iš kurių nei jokios naudos miestui?!
Leiskite paaiškinsiu. Lietuvoje, kas keturi metus vyksta savivaldų rinkimai, kur žmonės renka miesto tarybos narius ir merus. Tai šiuo atveju žmonės balsavo už “žemai kritusio” partiją. Turėdami daug balsų jie gali tapti formuojančiais valdančią daugumą, bet šiuo atveju Meras pasirinko juos į valdančios daugumos komandą, nes jis irgi turėjo komitetą, kuris surinko daug balsų. Frakcijos formuojančios daugumą turi teisę ir į skiriamus politinius postus. Tuo “žemai kritę” ir pasinaudojo. Pamoka mieli Klaipėdiečiai : jeigu nenorite būti valdomi taip, tai pirmiausia reikia eiti į rinkimus ir protingai balsuoti.
Bet gal kas nors galėtų paaiškinti – ką šitas Didjurgis kaip vicemeras per vicemeravimo laikotarpį doro nuveikė? Juk algą gauna, ir, beje, visai nemažą.
Kai ego rašo, o logika ilsisi: Artūro Šulco „Spyglys“ pastrigo praeityje
Kaip gyveni, kai niekam nebeįdomus? Kai miesto reikalai jau be tavęs, sprendimai be parašo, o telefonas tylus? Paprasta – pasivadini „Spyglio” vardu ir bandai įkąsti tiems, kurie šiandien yra ten, kur tu vakar buvai.
Taip, kalba eina apie Artūrą Šulcą – buvusį Klaipėdos mero pavaduotoją, o dabar – anoniminį rašytoją Spyglį, kuris, prisijungęs turbūt dirbtinį intelektą, pasijuto visų sričių ekspertu. Ne kitaip, nes kaip kitaip paaiškinti, kad jis geriau nei pats Giedrius Didjurgis žino, ką šis galvoja, kodėl ir kaip dirba, kur važiuoja ir ką kalba? Gal Šulcas jau ir smegenų bangas per nuotolį skaito?
Naujausias „Spygliu“ pasirašytas opusas – lyg pykčio terapija, tik vietoj sąžiningo susitaikymo su tuo, kad laikai pasikeitė, jis renkasi purkštauti iš po krūmo. Ir kandžiotis. Bet ne į temą.
O gal viskas paprasčiau – tiesiog negali susitaikyti su faktu, kad Klaipėda važiuoja toliau ir be jo? Kad Giedrius Didjurgis šiuo metu ne tik sėdi vicemero kabinete, bet dar ir realiai dirba, o ne murkdosi intrigose ir etikos komisijų protokoluose? Todėl belieka tik rašyti tokią rašliavą, kad bent taip patenkintų savo ego… ar dar kažką. Kai nebegali būti dėmesio centre realybėje, lieka pasislėpti po slapyvardžiu ir žaisti piktą plunksnos riterį.
Priminkime, kad pats Šulcas iš politinio gyvenimo iškeliavo ne šlovės spinduliuose. Tiek etikos, tiek sveiko proto ribos buvo peržengtos ne kartą. Ir dabar, užuot ramiai ilsėjęsis politinėje pensijoje ar prisidėjęs prie miesto augimo kaip senas vilkas, renkasi būti kandus anonimas. Lyg tai išgelbėtų jo išblėsusią įtaką.
Bet žinot, kas liūdniausia? Kad išmintingi žmonės sensta oriai. Kiti – slepiasi po spygliais.