Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-06-04 |
Išvardinti terminai žymi politikų tipus. Jie egzistuoja seniai, bet politologiją mokėsi ne visi. O politikoje dalyvauja piliečiai, net jei to jie nenori. Todėl reikia žinoti ne tik gerus, bet ir blogus dalykus.
Taigi, turime tris ryškius politinius veikėjus mūsų politinėje arenoje, taip sakant, rampos šviesose, kurie yra šių tipų atstovai. Jie rodosi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos sienų. Mažai istoriją žinančiam žmogui tokie politiniai aktoriai tarsi vienodi, bet neskubėkite taip manyti. Net besimokančiam politikos pradmenų tenka skirti populistą nuo demagogo, rasti jų atmainas ir pakitimus. O apie naudingus idiotus per pastarąjį šimtmetį nemažai parašyta, nors pats terminas gana naujas.
Nenoriu klysti, todėl stengsiuosi naudoti oficialias citatas ir tikrų šaltinių. Taigi, Lietuvos atstovas per Europos parlamento posėdį, skirtą Vengrijos vyriausybės poslinkiui Rusijai būdingų represijų link: teisėkūros srities grėsmės saviraiškos laisvei ir demokratiniam dalyvavimui, kreipiasi į komiteto pirmininką: „Pone pirmininke, pone komisare, aš, manau, esu vienas iš čia buvęs sovietų laikų politinis kalinys, paskutinis politinis kalinys. Komunistinė ideologija mane persekiojo už tikėjimą. Kovojau už Lietuvos, savo šalies, laisvę ir nepriklausomybę. Turiu teisę lyginti dvi ideologijas – komunistinę ir leftistinę, kuriai jūs atstovaujate, ir sakau, kad šita sistema yra baisesnė. Čia nėra demokratijos. Kada Vengrijos premjeras Orbanas gina savo šeimas, valstybę nuo jūsų ideologijos, jūs jį persekiojat. Kokia čia demokratija? (Posėdžio pirmininkas nutraukė kalbėtoją) Kodėl jūs mane nutraukėt? (Kalba posėdžio pirmininkas).“

Priminsiu skaitytojams, kad ponas apsišaukia esantis paskutinis politinis kalinys. Tiesa, ta valstybė žlugo prieš 35 penkerius metus, bet kam tai dabar svarbu. Nors šis Lietuvos atstovas gauna atlyginimą, kurio negauna nė vienas pensininkas: EP nario mėnesinis atlyginimas yra 10 927,44 eurų bruto ir 8 517,01 eurų neto, atskaičius ES mokesčius ir draudimo įmokas.
Antrasis atvejis.
Politikas, savo rinkiminiu lozungu pasiėmęs valstybės ir „senos“ tvarkos kritiką ar net neigimą 2018–2019 m. ėjo Seimo vicepirmininko pareigas. 2016–2020 m. partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, nuo 2020 m. partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas. 2020 m. jis išrinktas į Seimą ketvirtai kadencijai ir vienmandatėje apygardoje. Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Ištrauka iš rinkimų programos: „Paskelbsime 2 metų moratoriumą mokestiniams pokyčiams. Mokestinę politiką vykdysime taip, kad ji nedidintų socialinės atskirties ir leistų augti vidurinei visuomenės klasei.“ Kas dabar vyksta Seime, gali sužinoti kiekvienas besidomintis. Ar vykdomas duotas pažadas? Tai nesunkiai galima įvardinti kaip populisto tipą.
Trečias yra kiek sudėtingesnis.
Anksčiau Lietuvai nusipelnęs žmogus nuvažiuoja į kitą valstybę ir kalba jos propagandos priemonėms. „Lietuvoje yra žmonių, kurie nori nepriklausomos, laisvos Lietuvos, kuri būtų neutrali, ir kur lietuviai būtų šeimininkai, o ne taip, kaip dabar“, – paistė buvęs kandidatas į prezidentus. Ir tai vien todėl, kad jo neišrinko. O kas būtų, jei išrinktų. 2022 m. kartu su Algirdu Paleckiu ir kitais bendraminčiais subūrė politinį judėjimą „Teisingumo aušra“. Kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavo 2024 m. Lietuvos prezidento rinkimuose. 2024 m. prezidento rinkimuose surinkęs 7,31 % balsų liko penktas. 2024 m. Lietuvos seimo rinkimuose dalyvavo kartu su Lietuvos liaudies partija, vedė jos sąrašą. Į Seimą nepateko – daugiamandatėje apygardoje surinko 2,66 % balsų, o vienmandatėje – Šalčininkų – liko antras, tačiau pralaimėjo pirmajame ture.

Apie naudingus idiotus esu rašęs gerokai anksčiau. Citata: „Žinynai sako, kad naudingas idiotas yra asmuo, kuriuo pasinaudojama propagandos tikslais, jam pačiam to nesuvokiant. Leninas ir Stalinas taip vadino Vakarų pasaulio inteligentus, besižavėjusius Sovietų Rusija. Pavyzdžiui, rašytojas Bernardas Shaw, atvykęs į SSRS, patikėjo šios šalies politikos pranašumu ir, grįžęs į Didžiąją Britaniją, šlovino stalinizmo valstybę, kurioje tuo metu šimtai tūkstančių buvo persekiojami ir baudžiami mirties bausme. Taigi terminas „naudingas idiotas“ nurodo naivų ar patikimą žmogų, kuriuo galima manipuliuoti arba išnaudoti jį siekiant politinio tikslo ar vertybių pakeitimo.“
Apibendrinsiu.
Galima įvardinti tris tipus politikų, kurie nekuria gerovės kitiems, o tik siekia užimti vietą valdžioje. Vieni iš jų naudojasi masių neišmanymu ir tvirtina neteisėtus dalykus. Kiti remiasi tikrų visuomenės problemų žinojimu, siūlo tarsi gerus sprendimus, tačiau vėliau jų nevykdo, geriausia juos vadinti populistais. Trečias tipas sąlygotas „protinio ribotumo“ ir politologijoje vadinami naudingi idiotai ar naudingais kvailiais. Viskas gal ir būtų gerai, tik kad per demokratinius rinkimus jie surenka daug žmonių pasitikėjimo balsų.
Renka demagogus, populistus, naudingus idiotus, nes kas nori kaip nori taip aiškina. Jei demagogas naudojasi pigiais efektais, kad pasiekti savo tikslo, tai tuos pigius ir reikia pateikti. Deja, pateikia jo ištrauką iš
biografijos. Pasirodo, kad ir
pinigus gauna.
Pirmasis atvejis. Nors asmuo neįvardintas, bet iš cituojamo pasisakymo EP ir nuotraukos akivaizdu, kad tai Gražulis. Jis pavadintas apsišaukęs paskutiniu politiniu kaliniu. O kas jis buvo? Iš VRK skelbiamos Gražulio biografijos: „Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto narys. ,,Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos” platintojas. 1988 m. už aktyvią antisovietinę veiklą buvau areštuotas, kalintas Lietuvos Lukiškių ir Pravieniškių kalėjimuose, Mordovijos lageryje”. VRK skelbia patikrintus duomenis, todėl ne Gražulis yra apsišaukėlis, bet autorius yra nežiniukas arba melagis.
Toliau autorius atranda, kad „šis Lietuvos atstovas gauna atlyginimą, kurio negauna nė vienas pensininkas”. Gražulis išrinktas ir atstovauja savo rinkėjus Europarlamente, todėl gauna ne pensiją, o europarlamentaro atlyginimą. Tai suprantama kiekvienam, net kvailiui, išskyrus autorių.
Tad kodėl autorius Gražulį priskiria prie demagogų, lieka neaišku. Kokia pono filosofo nesėkmė! Ar beverta nagrinėti kitus du atvejus? Ne, tai būtų tuščias laiko gaišimas.
Gera, kai profesionalas „duoda atkirtį”. Senokai tai būdavo, sovietiniais laikais.
Atsakymas nepilnas, nes tik už tą dalį sumokėta, o ir problema visai ne ta, kurią nori matyti šis personažas.
Kodėl Lietuvos žmonės renka į valdžią demagogus, populistus ar naudingus idiotus?
Tai pagrindinis klausiams
„Filosofas” yra komunistinio Maskvos universiteto komunistinės filosofijos produktas, pritvinkęs pagiežos ir pavydo, įsivaizduoja esąs sovietinis Imanuelis Kantas, su Napoleono sindromu, todėl į jo pezalus nėra reikalo kreipti dėmesio.
Smagu, kad yra aktyvių „rašytojų”. Nepatiko mintys – apjuodink autorių. Klaida žinoma bent kelis tūkstančius metų, nors ne visi mokslus baigė. Kiti stabt ir stpvi