Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-06-09 |
Apibrėžimas iš socialinių tinklų: „Kvailumas – proto trūkumas, su protu nesuderinami dalykai“. Aš norėjau pradėti nuo posakio, kad nuo durnumo vaistų nėra, bet lietuvių kalbos komisija to neleidžia. Sako – sakyk, kvailumas. Gal tai ir panašu, bet… Vienas dalykas pavadinti žmogų kvailu, kitas… Visai kitaip atrodo, visai kitas jausmas.
Taigi, perskaičiau malonų straipsnį apie tai, kaip elgtis su idiotais. Senas, bet visai nepasenęs.
Idiotizmas yra tas bruožas, kuris mėgsta atsirasti vis naujose asmenybėse. Nelįsiu giliai į istorija, bet kas yra naudingi idiotai, visa politologija skamba. Ne tik mokslas, bet ir žmonės, patikėję demokratija. Žodis patikėję čia svarbiausiais.
Turėčiau bent trumpam priminti, kad demokratija yra ne idealas kažkieno galvose, o realus gyvenimiškas veiksmas, kuris vyksta ne pasikartojančiais rinkimais, o nuolatos. Jei tai pamiršti, tai gali kiek nori stebėtis, kur dingo manoji demokratija.
Kartais nusivylęs pilietis stveriasi už noro įvesti „tvirtą valdžią“. Primenu, kad demokratija reikalauja nuolatinio darbo su visomis valdžiomis, nuo apačios iki viršaus, nuo savivaldos iki Europos parlamento. O manymas, kad tavo darbą padarys kiti – tai ne protingo ar sąžiningo manymas.
Vienu iš matomiausiu demokratijos trūkumu yra kvailų žmonių patekimas į „viršūnes“. Jų, trūkumų, žinoma, yra ir daugiau, bet pastarasis ypač krinta į akis. Suprantama, kad paveldint postus, gali visko pasitaikyti. Sūnus ar dukra nebūtinai bus patys protingiausi iš galimų variantų. Bet paveldėjimas remiasi „kraujo“ teise. Rinkimų sistema demokratijoje turėtų įgalinti geriausius būti ten, kur jų reikia. Tačiau tai atsitinka gana retai. Valdžioje dažnai yra vidutinybė, o kartais ir idiotas.
Taigi, ką daryti, jei valdžioje idiotas? Perskaitytame straipsnyje radau aibę patarimų, kaip su jais elgtis. Tiesa, čia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo posto „aukštumo“ turėtų keistis ir mūsų elgsena. Bet tai nelabai svarbi detalė.
Pirmas patarimas, kuris, mano nuomone, svarbiausias, yra TOKS: „Nesistenkite įtikti. Jiems neįmanoma patikti, įtikti. Nesitikėkite, kad idiotai jus tinkamai įvertins. Jie neturi tam gebėjimų.“ Nors akivaizdu, kad jis labai tinka Donaldui Trumpui, pažiūrėkime, kaip elgiasi pasaulio lyderiai.
Vieni žaismingai stengiasi patikti, nors naudos iš to jokios, kiti užima tvirtą poziciją. Matome, kad paskutinioji gali duoti daugiau naudos, nei bandymai įtikti. Ukrainos vadovas pasiekė savo su galimai nedideliais nuostoliais. Kinija aplamai derasi taip, kad sukėlė vidines konfrontacijas Amerikos ekonomikoje. Vienas pavyzdys: „Teslos“ automobiliams reikia pastovių magnetų, o jų gavybos šaltinis – Kinijoje. Ji pristabdė šio žaliavos siuntimą į JAV. Kodėl pyksta Elonas Maskas, turbūt aišku.
Kitas patarimas dar labiau patraukė dėmesį: „Savistaba. Stebėkite, kad patys netaptumėte idiotais. Nuslysti lengva, ypač pervargus, kai užvaldo emocijos, trūksta laiko, laukia daug darbų, slegia įsipareigojimai ir gyvenimą kaitina greitas tempas.“
Čia noriu atkreipti dėmesį į bendrą žmonių savybę „užsikrėsti“ socialinėmis nuotaikomis. Ji labiausia matoma, kai žmogus būna minioje, nebūtinai mitinge, bet kad ir teatro ar koncertų salėje. Bendravimas su idiotais didina galimybes pačiam supanašėti, net to nesuprantant. Tuo remiasi didesnė propagandos dalis: didelė dalis žmonių stengiasi „neišsiskirti“, būti panašiu į kitus. O panašiu gali tapti ir į idiotą.
Ne pats reikšmingiausias patarimas buvo toks: „Išmokite juoktis. Tai geriausias būdas dorotis su idiotišku kitų žmonių elgesiu“. Tiesa, mokytis juoktis aš nesugebėčiau. Todėl daugiau apie šį reiškinį – knygoje „Kaip išvengti grupinio idiotizmo“.
Ir velt geras straipsnis