Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-06-20 |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Klaipėdos apylinkės prokurorės Jolantos Sarpalienės skundą, kuriuo ji bandė panaikinti gautą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
„Atvira Klaipėda“ jau buvo rašiusi, kad pastaroji buvo paskirta po 2023 m. liepos viduryje pradėto tarnybinio patikrinimo. Jis buvo atliekamas dėl to, kad buvo įtarta, jog J. Sarpalienė netinkamai vadovavo ikiteisminiam tyrimui ir šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
J. Sarpalienė vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pareikšti vienam vyrui. Jo metu buvo nustatyta, kad pastarasis 2022-ųjų liepą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitame ikiteisminiame tyrime, nes susitaikė su moterimi, kuriai buvo sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą. Prokurorė sujungė abu šiuos ikiteisminius tyrimus ir nurodė, kad yra pagrindas šį vyrą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, tačiau vėliau priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti vyriškį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl abiejų nusikaltimų, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais bei pateikė jį tvirtinti Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota ir generalinė prokurorė pritarė išvadai, kad J. Sarpalienė taip pažeidė Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei nuostatas. Žinia, Baudžiamasis kodeksas numato susitaikymo apribojimą: nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris jau buvo susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ir nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Nesutikdama su gauta nuobauda prokurorė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, bet jis pernai sausį konstatavo, kad skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Toks verdiktas dar galėjo būti skundžiamas LVAT ir prokurorė tai padarė.
Čia bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Ernestas Spruogis, Audrius Bakaveckas ir Ramūnas Gadliauskas, pabrėžė, jog prokurorai, nevykdydami teisingumo, bet atlikdami savo funkcijas, paprastai net vienkartiniais atvejais negali šiurkščiai ir akivaizdžiai nukrypti nuo formaliųjų įstatymo reikalavimų.
Įvertinęs nagrinėtos bylos faktines aplinkybes, LVAT konstatavo, jog šiuo atveju prokurorė, nustačiusi, kad kaltininkas padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, negalėjo kaltininko atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl abiejų nusikaltimų, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, tuo akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeisdama imperatyvią įstatymo nuostatą.
LVAT vertinimu, tokiais veiksmais prokurorė ne tik akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė įstatymo normas, bet tai atliko tikslingai, o ne aplaidžiai, priimdama procesinį dokumentą. Toks kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesilaikant imperatyvių įstatymo normų ypač griauna pasitikėjimą visa prokuratūros sistema, darant jai reputacinę žalą. Todėl prokurorė pagrįstai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai buvo pagrįstai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda.
INFORMACIJA
Šios bylos dėka visuomenė galėjo sužinoti, kad tokiam neteisėtam J. Sarpalienės nutarimui pritarė Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Violeta Olcvikienė.
Apie tokius teisėjos veiksmus prokuratūra buvo informavusi Teisėjų tarybą. Pastaroji pritarė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nuomonei, kad V. Olcvikienė savo rezoliucija patvirtindama neteisėtą prokurorės nutarimą nesilaikė Baudžiamojo kodekso ir padarė šiurkštų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. Taip pat ji nutarė vadovaujantis Teismų įstatymu perduoti nuomonę ir visą surinktą medžiagą Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkei, kad ji įvertintų V. Olcvikienės veiksmus ir, esant pagrindui, imtųsi tolimesnių, teisės aktuose numatytų, procedūrų.
Šiam patikrinimui atlikti teisme buvo sudaryta komisija, susidėjusi iš teismo pirmininkės pavaduotojos Rimos Gudienės ir teisėjų Viktorijos Teišerskienės bei Gintaro Stonkaus. Toks patikrinimas truko beveik keturis mėnesius. Patikrinimo akte konstatuota, jog komisijos nariai neturi jokių duomenų apie tai, kad teisėja V. Olcvikienė atrinktose ikiteisminio tyrimo bylose būtų neatlikusi kokių nors veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, arba kad būtų atlikusi kokius nors teisės aktų reikalavimams prieštaraujančius proceso veiksmus. Taip pat patikrinimo metu nenustatyti jokie teisėjos veiksmai, kuriuos būtų galima vertinti kaip Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagrindinių teisėjo elgesio principų pažeidimą.
Parašykite komentarą