Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-06-27 |
Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Seimo ir Palangos savivaldybės atstovais, muziejininkais, moksleiviais miesto civilinėse kapinėse nužudytiesiems atminti uždegė atminimo žvakutes bei padėjo akmenėlius.
F. Kukliansky pasidalijo jautriais prisiminimais apie savo tėvo vaikystę. Prieš 84 metus, karo pradžioje, naciams užėmus Palangą, jos tėvas buvo čia įsikūrusioje pionierių stovykloje. Po skaudžių įvykių jam teko tvarkyti ištuštintus žydų namus.
„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiandien atvyko pagerbti Holokausto aukų atminimo. Kiekvienas jūsų buvimas čia – tai gyvas liudijimas, kad mums rūpi ne tik praeitis, bet ir tiesa, orumas bei žmogiškumas“, – sakė V. Gutmanas.
1817 m. Palangoje buvo 688 gyventojai. 439 iš jų buvo žydai. 1850 m. Palangoje surašyti 729 žydai. 1897 m. Palangoje buvo 2149 gyventojai, iš jų – 925 žydai. Palangos žydai savo veiklos kryptimi mažai skyrėsi nuo kitų regiono štetlų žydų – užsiėmė prekyba ir amatais, tačiau dėl Palangos – miesto prie Baltijos jūros – specifikos Palangos žydų prekeiviai ir amatininkai pradėti glaudžiai sieti su gintaro apdirbimu ir pardavimu. Tarpukariu žydai užėmė pareigas Palangos valsčiaus taryboje, vėliau ir miesto administracijoje.
Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, Didžioji ir Mažoji sinagogos, žydų restoranas „Košer“. Žydai Palangoje buvo ir kurortinių verslų, tokių kaip nuomos, gydyklų, pensionų pirmeiviai.
Vasaros sezono metu Palanga tapdavo tikra žydų traukos vieta. Rugpjūtis tarpukario periodu tarp palangiškių nuomininkų buvo žinomas kaip Lietuvos rabinų atostogų mėnuo. Atvykusieji žydai galėdavo plačiai rinktis kur apsistoti: viešbučiuose, vilose, pensionatuose ar pačių palangiškių išnuomotose kambariuose. Tarp pasiturinčių žydų populiarios vietos apsistoti buvo Gutmano, Fridmano, Feinšteino, Šero pensionatai, o Cauzmero košeriniame pensionate dažniausiai apsistodavo rabinai ir ješibotų (žydų dvasininkų mokyklos) auklėtiniai.
1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, tą pačią dieną nukentėjo vaikų pionierių stovykla, kurioje didžioji dalis buvo žydų vaikai. Birželio 26 d. visi bendruomenės žydai buvo suimti ir uždaryti dviejose Palangos sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai.
Birželio 27 d. vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti parko teritorijos link. Pietinėje parko dalyje, už Birutės kalno, buvo sušaudyti 106 žydai ir penki lietuviai, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 Palangos žydų.
1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta buvo atkasta ir nužudytųjų palaikai perkelti į Palangos miesto civilines kapines. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti. 1989 m. simbolinėje žudynių vietoje aukoms atminti Palangos Birutės parko pietinėje dalyje pastatytas paminklas – didžiulis akmuo.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą