Putinas Trumpą „užkniso“?

Nuomonės
Rytas Staselis
2025-07-10

Per paskutines dešimtį dienų JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu pabendravo su kolega iš Ukrainos Volodymiru Zelenskiu, prieš tai – su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, spėjo trumpam sustabdyti jau į karines tranzito bazes pristatytą, Ukrainos kariuomenei skirtą ginkluotę. Pagaliau jau šią savaitę ne tik jis, bet ir JAV Gynybos ministerija viešai patikino, kad karinės įrangos tiekimas atnaujintas. Be to JAV lyderis ėmė aiškiai sakyti esąs nusivylęs V. Putinu, kuris kalba daug niekų (anglų kalba buvo pavartotas daug riebesnis žodis) ir leido suprasti, kad Rusijos diktatorius jį vedžioja už nosies.

Shealah Craighead (Baltieji rūmai) nuotr.

Jeigu dalis šios chronologijos yra tik D. Trumpo retorika, tai tikri veiksmai verčia įdėmiau įsivaizduoti kontekstą.

Kodėl D. Trumpas tik po šešto skambučio V. Putinui pagaliau pagavo, kad Maskva jį vedžioja už nosies? Pasidalinsiu viena man patikusia versija, kurią surankiojau skaitydamas įvairių Amerikos ir Rusijos reikalus nutuokiančių analitikų.

Taigi iš pat pradžių Rusijos-Ukrainos karą greitai užbaigti pažadėjęs D. Trumpas elgėsi pagal tam tikrą protokolą. Pirmiausiai jis siekė V. Putiną „prijaukinti”: kalbėjosi su juo tuo metu, kada su juo nebendravo joks kitas lyderis iš Vakarų, viliodamas svaiginančiomis dvišalio verslo galimybėmis, pažadu, kad JAV pripažins Rusijos karo metu pasiektą teritorinį status quo (lot. esamą padėtį). Yra žinių, kad JAV administracija rimtai svarstė švelninti per kelis karo metus Rusijai įvestas amerikiečių sankcijas (tą tvirtino kai kurie Lietuvos diplomatai). V. Putino buvo reikalaujama tik vieno: sustabdyti karą vienam mėnesiui ir susitarti dėl ilgalaikės taikos su Ukraina. Dėl to tarp Vašingtono ir Rusijos intensyviai kursavo specialusis D. Trumpo derybininkas Stevenas Vittkoffas, vežęs iš ten JAV prezidentui malonias dovanas beigi linkėjimus.

Nors dėl prieš keletą dienų sustabdyto ginkluotės tiekimo Ukrainai D. Trumpas išsigynė, esą tai nebuvo jo, o Gynybos ministerijos sprendimas, yra manančių kitaip. Šios versijos esmė yra tokia – gausių pergalių tarptautiniame fronte nepatiriantis JAV lyderis išmąstė, kad reikalus su Maskva galėtų iš esmės pagerinti tam tikrų V. Putino reikalavimų patenkinimas. Todėl esą buvo sustabdytas ginkluotės tiekimas.

Rusijai kaip precedentas turėjo būti svarbus ekonominių sankcijų Sirijai atšaukimas (dėl Rusijos bankų intereso), be to neseniai Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime dėl amerikiečių Ukraina negavo net tokių simbolinių pažadų, kokius pavyko pasiekti prieš tai vykusiuose bloko samituose.

Galimas dalykas, kad pastebėjęs tokias JAV padarytas simbolines (kol kas) nuolaidas, D. Trumpo požiūriu, Kremliaus šeimininkas turėjo iš naujo įvertinti savo kietakaktišką požiūrį dėl Ukrainos. Tačiau – bergždžiai.

Vos dviejų šalių prezidentai pakabino telefono ragelius, Rusija surengė ligitol patį masiškiausią Ukrainos apšaudymą, kurio metu raketos ir bepiločiai orlaiviai smogė į civilinius namus, sužeidė bei nužudė taikių žmonių.

Rusijos kariauna Ukrainos miestus nuotol apšaudo kasdien, bene kiekvieną dieną „gerindama“ užpultos šalies pusėn paleidžiamų sprogstamų užtaisų skaičių.

Visai gali būti, kad Rusijos diktatorių itin padrąsino Honkonge leidžiamo laikraščio „South China Morning post“ publikacija, kurioje buvo teigiama, kad susitikęs su Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine Kaja Kallas kinų diplomatijos vadovas Wang Yi tiesiai šviesiai pareiškė, esą Kinija yra nesuinteresuota, kad Ukrainoje Rusija patirtų pralaimėjimą. Juolab kai D. Trumpui taip ir nepavyko muitais Kinijos užsmaugti.

Po naujausiųjų rusų atakų JAV žiniasklaida JAV prezidentą apibūdino kaip įtūžūsį ant V. Putino, o D. Trumpas beigi jo aplinka to neskubėjo neigti. Maža to, šios savaitės pirmadienį JAV prezidentas V. Putino ir jo karo Ukrainoje tema drėbtelėjo tokią citatą, kurios viešai dar niekas nebuvo girdėjęs. Tačiau citatos – tik retorika.

„Laisvės radijo“ teigimu, Ukrainai atnaujinta karinė parama – deja, yra gana kukli. Pavyzdžiui, nuo 10 iki 30 PAG-3 raketų „Patriot“ oro gynybos sistemoms. Kai kurie karybos analitikai tvirtina, esą norint šiomis sistemomis numušti balistines raketas, reikia bent dviejų PAG-3 „priešraketų“. O kasnakt į Ukrainą paleidžiama dešimtys sparnuotųjų ir balistinių raketų.

Žymos: | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Uosto direkcijos parama  – ir Kaimynų šventėms, ir kelionėms, ir stadionui atnaujinti

Klaipėdos uosto direkcija palaiko ir nuosekliai prisideda įgyvendinant greta uosto įsikūrusiose bendruomenėse gimstančias iniciatyvas bei idėjas. Paskirstyta pirmoji šių metų ...
2026-04-24
Skaityti daugiau

Kultūra

Moksleivių paramos koncertas Ukrainai „Du uostamiesčiai – viena širdis“

Gegužės 7 dieną 18 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose vyks paramos koncertas Ukrainai „Du uostamiesčiai – viena širdis“, kuriame vienoje scenoje ...
2026-04-23
Skaityti daugiau

Nuomonės

Žodis, kaip politikos veiksmas

Tokią sąvoką (pavadinime) pirmusyk išgirdau prieš porą dešimtmečių kalbėdamas su Klaipėdos universiteto profesoriumi Vygantu Vareikiu. Tąsyk kalbėjomės apie mūsų – ...
2026-04-23
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This