Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-15 |
Liepos 22 d., 21 val., Klaipėdos skulptūrų parke vyks koncertas „Garsų dedikacija Dionyzo Varkalio atminimui“, skirtas pagerbti iškilią asmenybę, Klaipėdos miesto paveldo saugotoją, jūreivį, tautodailininką ir visuomenės veikėją.
Renginys išsiskirs savo forma – jame nebus scenos, kėdžių ar įprasto žiūrovo ir atlikėjo santykio. Garsas sklis erdviškai, į visas puses. Klausytojai kviečiami ne sėdėti, o laisvai judėti tarp garsų, pasivaikščioti parko takeliais, sustoti prie suoliukų ar tiesiog būti garsų apsuptyje. Tai kvietimas prisiminti čia besiilsinčius krašto žmones, susitelkti atminčiai, kurios saugotojas buvo ir pats Dionyzas Varkalis – žmogus, savo darbais išsaugojęs daugybę senųjų kapinių detalių, miestui ir Lietuvai svarbių paveldo ženklų.
Šio koncerto metu skambės Donato Bielkausko kompozicijos iš atmosferinio, instrumentinio albumo „Be pilietybės“.
Tai ilgametis kūrybinis projektas, skirtas autoriaus seneliui – žmogui, kurio gyvenimas tapo atspirties tašku apmąstant pokario Lietuvos pasienio gyventojų likimus. Albumo herojus, pasak šeimos istorijos, išdrįso nepaklusti vykdomosios valdžios reikalavimams, motyvuodamas tuo, kad nėra šios šalies pilietis. Tai liudija jam išduotas dokumentas su antspaudu „БЕЗ ГРАЖДАНСТВА“ (liet. „Be pilietybės“). Toks poelgis galėjo baigtis tremtimi ar mirtimi, tačiau likimas lėmė, kad jis išliko. Albumo kūriniai pasakoja apie šią būseną – kai žmogus tampa svetimu savo žemėje, kai išorinis spaudimas prieštarauja vidinei laisvei.
Kompozicijose slypi daugiasluoksnės reikšmės ir simboliai: „Vilko vaikai“ kalba apie Rytprūsių našlaičius, kuriuos priglaudė lietuviai; „Žydintys sodai“ – apie tremtinių grįžimą; „Kulto tarnas“ – apie asmenybės santykį su sistema; „Geburtsort: Szindaitschen“ – tai žvilgsnis į šaknis, nurodytas senelio dokumentuose; „1977“ – simboliniai metai, kai mirė herojus ir gimė albumo autorius. Visi kūriniai įrašyti naudojant tik akustinius instrumentus bei aplinkos garsus iš autentiškų vietų – senelio namai, palėpė su amatininko įrankiais, vėjai Žindaičiuose, šlamantys dokumentai, žingsniai kapinėse, paukščių balsai ir tylus, bet gyvas istorijos alsavimas.
Koncerto autorius ir atlikėjas Donatas Bielkauskas – vienas ryškiausių Lietuvos postfolkloro kūrėjų, kurio muzikoje darniai susilieja archajiškas baltiškas paveldas ir šiuolaikinės garsinės interpretacijos. Per daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą jis įgyvendino daugiau nei 40 leidybinių projektų, kūrė muziką teatrui, kinui, edukacijoms ir tarpdisciplininiams menams. Donatas – konceptualių muzikinių projektų „Donis“, „d.n.s.“ ir „Wejdas“ autorius, aktyvus atlikėjas bei prodiuseris, kurio garsovaizdžiai apima ambientinę ir eksperimentinę muziką, industrinius garsus ir gamtos skambesį. Jo kūryba išsiskiria giliu skambesiu, dėmesiu detalėms ir autentiška garso patirtimi, o etninės kultūros refleksija jo darbuose virsta šiuolaikinio garso filosofija.
Dionyzas Varkalis – lietuvių jūreivis, tautodailininkas ir aktyvus visuomenės veikėjas, gimęs 1934 m. Pagermontėje (Telšių apskr.). Jūreivystės mokslus baigė Klaipėdoje, ilgus metus dirbo žvejybos laivyne mechaniku, vėliau – vyriausiuoju mechaniku. Savo kūrybinį kelią pradėjo baigęs dailės mokyklą ir studijas Lietuvos dailės instituto Klaipėdos skyriuje.
D. Varkalis buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, aktyviai kūrė papuošalus iš gintaro ir metalo, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jis sukaupė įspūdingą Klaipėdos krašto senų laikraščių, knygų, atvirukų, senųjų miestiečių buities ir interjero daiktų rinkinį – nuo stalo sidabro, porceliano, skulptūrų iki medalių ir žvakidžių. Jo iniciatyva 1978 m. Klaipėdos paveikslų galerijoje buvo surengta pirmoji taikomosios dailės kolekcijos paroda.
D. Varkalis prisidėjo prie Kalvystės muziejaus įkūrimo 1979 m., dovanojo kalvių įrankių kolekciją, o taip pat buvo vienas iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus iniciatorių 1984 m., kurio fondui padovanojo savo laikrodžių rinkinį.
Jis buvo aktyvus paveldo saugotojas – rinko, restauravo ir išsaugojo Klaipėdos miesto kapinių geležinius kryžius, tvoreles, antkapinius paminklus, vėtrunges, prisidėjo prie meninio metalo liejimo tradicijų ir kalvystės amato gaivinimo. Dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo vienas Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorių 1989 m., o vėliau – garbės narys. Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Gedimino ordino medaliu (2006) ir kitais įvertinimais.
Parengta pagal pranešimą spaudai
patriūbys savo kūrinius savo dūdele tarp vaikštančių žmonių ir čia kas? Prie ko čia ATA Dionyzas kuris niekad negalėjo pakęsti visokių šiuolaikinių perfomansų, inscenizacijų r kitokių madingo ,, meno” kūrimų ?