Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-16 |
Penktadienį ir pirmadienį dėl smarkaus lietaus Klaipėdos gatvėms virtus upėmis socialinėje erdvėje netrūko klaipėdiečių pastebėjimų, kad tvino ir tos vietos, kur neseniai buvo matyti statybininkai. Skendo ir Herkaus Manto gatvės atkarpa po viaduku, nors lietaus nuotekų tinklus nuo 2022 metų pradžios prižiūrinti AB „Klaipėdos vanduo“ baigiantis 2024-iesiems tikino, jog čia atlikta investicija „padės apsisaugoti nuo liūčių“.
Tad „Atvira Klaipėda“ paprašė šios bendrovės pateikti informaciją, kodėl taip nutiko, ir kas konkrečiai buvo atlikta gerinant lietaus nuotekų tinklų infrastruktūrą nuo 2023-iųjų pavasario, kai įmonė paskelbė, jog su mokslininkų pagalba atliko hidraulinį modeliavimą ir išsiaiškino užliejamų kiemų, gatvių priežastis bei geriausius sprendimo būdus pietinėje Klaipėdos dalyje.
Ūkis išaugo beveik 20 kartų
Iki 2022-ųjų pradžios tik 20,7 iš 357 km lietaus nuotekų tinklų buvo savivaldybei priklausančio „Klaipėdos vandens” nuosavybėje, o likusius įmonė valdė pagal panaudos sutartį ir dėl to negalėjo vykdyti jų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų.
Kaip iš esmės spręsti vis pasikartojančių potvynių problemą ėmė galvoti dar praėjusios kadencijos miesto valdžia. 2021-ųjų vasarą Miesto tarybos kolegija pritarė Savivaldybės administracijos siūlymui perduoti lietaus nuotekų infrastruktūrą „Klaipėdos vandeniui“ didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti miesto gatves bei pėsčiųjų takus, kad už juos bendrovė gautų pajamų iš miesto biudžeto. Balsuojant dėl tokio siūlymo tada susilaikė du opozicijos atstovai – liberalas Saulius Budinas ir dabartinis meras Arvydas Vaitkus.
Galutinį sprendimą dėl šio klausimo miesto Taryba priėmė 2021-ųjų sausį. Jai pateiktuose dokumentuose buvo dėstoma, jog 75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų tuo metu buvo senesni nei 30 metų, jų būklė – bloga, dalies – net avarinė ir juos būtina rekonstruoti. Tuomet labai blogos arba avarinės būklės tinklai buvo 46 miesto vietose, bendras jų ilgis siekė apie 9,2 km.
Už tokį sprendimą tada pasisakė 24 politikai, susilaikė Nina Puteikienė.
„Kol paviršinių nuotekų tinklus valdėme panaudos sutartimi, mūsų rankos buvo surištos – negalėjome investuoti, o dabar perimdami tai nuosavybes teise mes galėsime į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą, o tai reiškia apie 600 tūkstančių eurų kasmet didesnes pajamas, kurias investuosime į probleminių vietų rekonstrukciją, kapitalinį remontą. Suskaičiavome, kad kasmet galėtumėme rekonstruoti maždaug 2 kilometrus tinklų apie 50 kilometrų išplauti aukšto slėgio technologija tinklus nuo apsinešimų bei atlikti tinklų diagnostiką, kuri užtikrintų savalaikį problemų sprendimą, taip pat per trejus metus planuojame pastatyti dvejus valymo įrenginius, kurie užtikrintų nuotekų valymą. Taip pat siektumėme Europos Sąjungos paramos sprendžiant lietaus tinklų problemas mieste“, – po Tarybos posėdžio išplatintame pranešime spaudai cituotas bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Kas po studijos?
2023-iųjų pavasarį „Klaipėdos vanduo“ paskelbė, jog su mokslininkų pagalba atliko hidraulinį modeliavimą, kuriuo siekta išsiaiškinti užliejamų kiemų, gatvių priežastis bei geriausius sprendimo būdus Klaipėdos pietinėje miesto dalyje.
Hidraulinis modeliavimas buvo atliktas didžiausiame paviršinių nuotekų baseine, aprėpiančiame 524 hektarų teritoriją pietinėje miesto dalyje, nuo Baltijos pr. iki Smiltelės gatvės. Lietaus tinklai čia yra išsiraizgę apie 50 kilometrų. Šiame baseine lietaus tinklų skersmuo atskirose atkarpose siekia iki 2 metrų.
„Nors didžiausiame paviršinių nuotekų baseine yra paklota nemažai didelio diametro tinklų, tačiau ekspertai suskaičiavo, kad intensyvaus lietaus metu į Smiltelės upelį išteka net 7000 litrų per sekundę vandens. Tai didžiuliai skaičiai ir natūralu, kad esama infrastruktūra nebepajėgi susitvarkyti su dažnėjančiomis liūtimis“, – tada pranešime spaudai cituotas B. Jonikas.
Tuomet teigta, jog pagrindinė potvynių priežastis – dėl miesto plėtros prieš keliasdešimt metų pakloto vamzdyno pralaidumas tapo per mažas ir esami kolektoriai nepajėgia surinkti viso lietaus vandens. Kita priežastis – bloga atskirų tinklo atkarpų būklė.
„Vykstant globaliniam klimato atšilimui, liūčių bei kritulių kiekis gausėja, o plečiantis miestui žalios teritorijos užklojamos kietomis dangomis t.y. asfaltu, trinkelėmis ir panašiai, todėl lietaus vanduo natūraliai nebegali susigerti į žemę ir suteka į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Po ekspertų išvadų matome, kad kai kuriose vietose, tokiose kaip Debreceno, Smiltelės gatvėse, Statybininkų prospekte, reikalinga senus mažo diametro tinklus pakeisti naujais didesnio skersmens tinklais. Baltijos prospekte per liūtis patvinsta keliose vietose, todėl įrengus naują tinklą ir lietaus vandenį nukreipus tekėti į kitą baseiną, tikėtina, problema būtų išspręsta. Debreceno gatvės situacija sudėtingiausia – kiemuose, esančių tinklų būklė yra bloga, vietomis per mažas esamo tinklo diametras o vanduo liūčių metu nesubėga į Taikos prospekto kolektorių, nes jis jau būna perkrautas. Todėl vienas iš galimų sprendimų – dalinis lietaus vandens nukreipimas į kitą baseiną“, – tada aiškino B. Jonikas, o bendrovė nurodė, jog pagrindinių gatvių, esančių šiame paviršinių nuotekų baseine, sutvarkymui prireiks kone trijų milijonų eurų.
Pirmadienio rytą „Atvira Klaipėda“ paprašė „Klaipėdos vandens“ paaiškinti, kas konkrečiai buvo padaryta po minėtojo modeliavimo gerinant lietaus nuotekų tinklo būklę.
Bendrovė pirmadienį priešpiet išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškino, kad penktadienį Klaipėdą užklupo išskirtinai intensyvi liūtis – vos per 4 valandas iškritęs kritulių kiekis gerokai viršijo tiek dešimtadienio, tiek mėnesio normą.
„Miestas nuolat plečiasi, o žaliųjų plotų, kur anksčiau natūraliai susigerdavo lietaus vanduo, vis mažėja. Tuo tarpu miesto inžineriniai tinklai buvo projektuoti ne dabartinėms, sparčiai besikeičiančioms klimato sąlygoms. Vien praėjusiais metais probleminėse Klaipėdos vietose rekonstravome daugiau nei 2,7 km paviršinių vandens surinkimo tinklų ir nutiesėme daugiau nei 0,7 km visiškai naujų tinklų – tam per pastaruosius metus investavome apie 1,4 mln. eurų. Situacijai išliekant sudėtingai, toliau tęsiame sisteminį planavimą – atliekame mums 2019 metais dalies perduotų tinklų inventorizaciją, vykdome baseinų modeliavimą, atnaujiname siurblines. 2025–2026 metais numatome investuoti daugiau nei 7,3 mln. eurų į būtinos infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą“, – išplatintame pranešime cituotas B. Jonikas.
Kiek vėliau bendrovės atsakymas pasiekė ir „Atvirą Klaipėdą“. Jame buvo nurodyti tie patys teiginiai apie investicijas ir jų apimtis.
„Hidraulinis modeliavimas pietinėje miesto dalyje buvo vienas iš reikšmingų žingsnių pereinant nuo pavienių sprendimų prie sisteminio planavimo. Remiantis modeliavimo rezultatais, identifikavome jautriausias vietas, kurioms reikalingi infrastruktūriniai sprendimai. <…> Dėmesys paviršinių nuotekų infrastruktūrai – vienas iš mūsų prioritetų, tad tęsiame darbus. Klaipėdoje yra apie 360 km eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklų ir šiuo metu planuojame ne tik naujų tinklų statybą bei senųjų rekonstrukciją, bet ir siurblinių našumo didinimo darbus. Taip pat papildomai esame nusimatę kitų miesto dalių hidraulinio modeliavimo darbus, leidžiančius tiksliau prognozuoti tinklų apkrovas bei planuoti sprendimus jautriausiose vietose ir kt. <…> Suprantame gyventojų lūkesčius – rezultatų norisi greitai. Tačiau infrastruktūriniai sprendimai reikalauja nuoseklaus planavimo, viešųjų pirkimų, projektavimo ir investicijų, tad atsakingai ruošiame projektus, kad galėtume užtikrinti tvarius ir ilgalaikius sprendimus, kurie kurtų komfortą uostamiesčio gyventojams“, – papildomai nurodė bendrovė.
„Atvira Klaipėda“ tada paprašė „Klaipėdos vandens“ detalizuoti, kur ir kokie konkrečiai buvo atlikti minėtieji 1,4 mln. eurų vertės darbai. Šią informaciją bendrovė pateikė antradienį popiet.
Siurblinė dirba, bet…
2024-ųjų gruodį „Klaipėdos vanduo“ skelbė, jog užbaigė „reikšmingą paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektą“.
„Visiškai atnaujinta lietaus nuotekų siurblinė, esanti vienoje iš labiausiai liūčių metu tvindavusių miesto vietų – Dariaus ir Girėno gatvėje ties Herkaus Manto g. viaduku. Projekto vertė siekia apie 180 tūkst. eurų. Modernizuota siurblinė jau dabar užtikrina efektyvų lietaus vandens surinkimą ir išleidimą net ekstremaliomis oro sąlygomis, o jos našumas ženkliai išaugo. Rekonstrukcijos metu atlikti kompleksiniai modernizavimo darbai: įdiegti inovatyvūs nuotekų siurbliai, pritaikyti energijos taupymo algoritmai, o visa sistema dabar tiesiogiai susieta su „Klaipėdos vandens“ dispečerinės stebėjimo centru. Tai leidžia visą parą realiu metu stebėti, kiek vandens ir per kokį laiką yra išpumpuojama, taip užtikrinant maksimalų veiksmingumą“, – buvo rašoma šiame pranešime.
„Iki šiol neturėjome galimybės tiksliai matuoti senųjų siurblių našumo. Dabar ši sistema ne tik dvigubai padidino pajėgumus, bet ir leidžia realiu laiku stebėti bei valdyti technologinius procesus. Automatinis režimas reguliuoja siurblių galingumą pagal atitekančių paviršinių nuotekų kiekį – tai ne tik efektyviau, bet ir taupo energiją. Taip pat įrengtų elektros generatorių dėka užtikrinamas nenutrūkstamas siurblinės veikimas net ir tais atvejais, jei nutrūktų tiesioginis elektros tiekimas“, – pranešime cituotas B. Jonikas.
Visgi Herkaus Manto gatvės atkarpa po viaduku praėjusį penktadienį skendo.
Paprašyta paaiškinti priežastis bendrovė dėstė, jog siurblinė liūties metu veikė be jokių trikdžių, „tačiau tokios liūtys, kai vos per kelias valandas iškrenta daugiau nei pusės mėnesio vidutinė kritulių norma, tampa iššūkiu net ir puikiai veikiantiems tinklams, ypač kai su krituliais į tinklus atnešamos žolės, šakos ar kitos šiukšlės, laikinai galinčios apsunkinti lietais sutekėjimą“.
„Situaciją stebėjome realiu laiku, bendradarbiaujant su bendrove „Klaipėdos paslaugos“ užtikrinome grotelių valymą, reagavome į visus gyventojų gautus pranešimus – tai padėjo suvaldyti laikinus nepatogumus“, – tikino įmonė.
Minėtoji Herkaus Manto atkarpa skendo ir pirmadienį.
„Pirmadienį, kaip ir didžiąją dalį Lietuvos, Klaipėdą pasiekė intensyvi liūtis, kai per labai trumpą laiką iškrito didelis kritulių kiekis“, – kodėl po viaduko vėl buvo susidariusi „jūra“, paaiškino „Klaipėdos vanduo“.
Nesusivokė suprojektuoti iškart?
Klaipėdiečiai stebisi ir tuo, kad tvinsta naujoji požeminė perėja, įrengta rekonstruotoje Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų sankryžoje.
„Atvira Klaipėda“ birželio pradžioje rašė, jog nors eismas naująja Baltijos prospekto estakada visiškai buvo atvertas dar 2023-ųjų spalį, šis objektas vis dar nėra priimtas valstybinės komisijos. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad pernai gruodžio pradžioje buvo pastebėta, jog iškritus per trumpą laiką dideliam kritulių kiekiui į požeminę perėją plūsta vanduo. Dėl to nuspręsta įrengti atbulinius vožtuvus – tokie darbai buvo įvertinti 20 812 eurų. Sankryžos rekonstrukcijos techninį projektą, kuriame nebuvo tokio sprendinio, rengė UAB „Kelprojektas“, taip pat atlikusi ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Už tai jai buvo atseikėta 931 tūkst. eurų. Dar 14,5 tūkst. sumokėta už projekto B laidą.
Vicemeras Algirdas Kamarauskas „Atvirai Klaipėdai“ aiškino, jog oficialios projekto užbaigimo procedūros vis dar tęsiasi, nes vykdant rangos darbus išryškėjo poreikis kartu atlikti ir lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją.
„Siekiant ne tik pagerinti eismo sąlygas, bet kartu išspręsti ir problemą dėl užliejamų teritorijų, buvo parengta nauja projekto laida, šiuo metu atliekamos procedūros, reikalingos oficialiam projekto užbaigimui“, – teigė vicemeras.
Savivaldybė liepos pradžioje buvo pranešusi, jog bus atliekami šios žiedinės sankryžos remonto darbai. Jei jie jau baigti, tai, akivaizdu, jog laukto efekto neatnešė.
Prioritetas – verslas?
Praėjusio penktadienio rytą „Klaipėdos vanduo“ išplatino pranešimą, jog teritorijoje tarp Tilžės gatvės, Vilniaus plento ir geležinkelio ties paviršinių nuotekų tinklus – pasirašyta sutartis su UAB „KRS“, kuriai už tokius darbus bus sumokėta apie 5,7 mln. eurų (be PVM). Planuojama darbų trukmė – 570 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo. Tad įmonė į šią miesto vietą investuos keturis kartus daugiau nei iki šiol investavo į gyvenamųjų rajonų lietuas nuotekų infrastruktūrą.
„Pirmojo etapo metu bus nutiesta daugiau nei kilometras įvairaus pločio lietaus nuotekų tinklų – nuo 1,6 iki 2,4 metro skersmens vamzdžių. Tai įspūdingo dydžio infrastruktūra, būtina tam, kad pelkėta teritorija galėtų būti patikimai sausinama ir būtų galima vykdyti tolimesnius infrastruktūros plėtros darbus“, – pranešime cituotas B. Jonikas.
„Ši teritorija, kuri pagaliau pradedama vystyti, ilgą laiką buvo tarsi balta dėmė miesto žemėlapyje – strategiškai svarbi, bet dėl infrastruktūros stokos nepasiekiama. Šiandien prasidedantys svarbūs ir neišvengiami darbai reiškia daugiau nei techninį procesą – tai ilgai lauktas startas, kuris pagaliau atveria kelią investicijoms. Vien tik per artimiausius ketverius metus čia numatytos verslo investicijos planuojama sieks apie 100 milijonų eurų, o per dešimtmetį gali pasiekti ir apie puse milijardo eurų. Tai yra signalas, kad Klaipėda tampa miestu, gebančiu spręsti kompleksinius iššūkius ir kurti sąlygas verslui bei nešti naudą miestiečiams. Tai miesto brandos įrodymas – gebame įgyvendinti ilgai atidėliotus projektus ir atverti naujas miesto augimo kryptis“, – savo ruožtu dėstė meras A. Vaitkus.
Dar kilo noras pafilosofuoti dėl pietinės miesto dalies prie Debreceno ir Taikos prosp. sankryžos. „Kl. v.” lentelėje – ar ne 12 adresų iš ten. Dėl šios vietos bėdų dabartinės „Kl. v.” negaliu kaltinti, nes atsimenu, kokia ji buvo iki tų rajonų statybų. Nuo šlaitų į marių pusę ten tekėjo upeliukai, kurių vandenis surinkdavo dar prie vokiečių iškasti kanalai. Kur dabar tie kanalai? Tik viena kita liekana primena juos, kaip kad Sakurų parko tvenkinukas. Melioracijos sistema ten seniai sugriauta – tais laikais, kai žmogus pasijuto esąs gudresnis už savo tėvus ir už gamtą. Užpylėm upeliukus, nenorėjom statyti tiltų per juos, nors daug kur būtų pakakę pralaidų. Upeliukai būtų gražu, bet brangu. Dabartiniai potvyniai yra bausmė už godumą ir bukumą. Taip yra ir bus – mūsų privirtą košę taip pat turės srėbti mūsų vaikai.
Skaitau čia duotą „Klaipėdos vandens” informaciją ir stebiuosi: Vytauto g. 18, 20, 22 atlikta naujų/papildomų tinklų statyba. Vytauto gatvė ant kalniuko, potvynių ir po didžiausių liūčių nėra mačiusi, tik tų namų kieme po lietaus laikydavosi nemaža bala. Ar dėl balos reikėjo brangios tinklų statybos? Ar nebūtų užtekę išlyginti kiemo reljefo? Beje, kiek žinau, už ją privertė sumokėti tų namų gyventojus, tad šie darbai nebuvo „Kl. v.” investicija.
Vytauto g. atvejis sukelia abejonių, ar „Kl. v.” veikla planuojama protingai?
didžioji problema ta, kad vis dar nesuvokiama- tai ilgalaikio ir sistemingo miesto NEPLANAVIMO pasekmė. Miesto tinklus ( elektra, buitinės/lietaus nuotekos, šildymas…) statančios įmonės pačios projektuojasi, derina kaip joms pelningiau, patogiau vertindamos šios dienos ir tik savo poreikius tačiau visiškai nevertina miesto plėtros perspektyvų. Milžiniškos vertės miesto požeminis tinklų ūkis, o tik vienos žinybos vadas kalba net apie milijardinės investicijos ir tik vienam tinklui, tuo tarpu savivaldybėje nėra specialistų komandos kurį šitą procesą koordinuotų monitorintų, fiksuotų, bet taškomi pinigai tokioms dūmų uždangoms – „hidrauliniams modeliavimams” nes į modelį tokių sugriuvusių, užsikimšusių tinklų niekas nesuvedinėja.
Pasirupino jusu pinigais,”specialistai-„mokslinikai”” ir milicinkai(galai i vandieni) …
P.S /”Tai miesto brandos įrodymas – gebame įgyvendinti ilgai atidėliotus projektus ir atverti naujas miesto augimo kryptis“, – savo ruožtu dėstė meras A. Vaitkus”
Žurn. Martynas Vainorius pirmiausiai turi būti mero A.Vaitkaus patarėjas miesto atsakingu, rūpestingu miesto tvarkymo reikalais. Arba meras A.V. privalo kalbėtis, konsultuotis ,šiuo atveju, su M. Vainoriumi. Taip pat su miesto lietaus nuotekų sistemos projektų specialistais,bet…ne savivaldybės arba „Kl. vanduo” kuriems pirmoje eilėje mintys: ..o kiek mokės, kiek milijonų eurų yra??? Šiuo atveju už šį rašinį ir pateiktą išsamią info savivaldybei ir jos įmonei „Kl.v,” nejuokauju, reikia užmokėti…
Atlygio suma gali būti tokia kiek savivaldybė moka įvairiems konsultantams, sav. tarybos nariams ir pn.
pritariu. Kas teisybė, tai teisybė..
„Ačiū” už nuostabiai sutvarkyta Laukininkų ir Vyturio sankryžą. Po rekonstrukcijos vietoj pelkės pasidarė ežeras. Vanduo pradėjo veržtis ir į šalia esančio namo rūsius. Niekada nebuvo kad vanduo apsemtu šalia esančio namo pamatus. „AČIŪ, AČIŪ, AČIŪ” UŽ SANKRYŽOS REKONSTRUKCIJĄ DĖKINGI KLAIPĖDOS VANDENIMS UŽ RUPĘSTINGAI PLAUNAMUS PINIGUS.
(Kl. Vandenims) už mūsų ir ES pinigus reikia tiesti savo trasas Klaipėdos rajone, o rajonas taigi diiiiiiideliiiiis.. :D)
Visa Klaipėda statyta pelkėtoje vietoje, o dirvožemis molingas. Tikėtis, kad žolynai sugers lietaus vandenį, yra naivu.
ne dirvozemyje esme, lietaus vandeniu nebera kur subegti .vien tik kietos dangos asfaltas trinkeles, lietuas surinkimo sulineliu mazai. zolynu maziau, taip pat ir medziu maziau, tad problema kad neturim zeldinyniu ir zolynu vien tik trinkeles bei maza lietaus tinklo pralaiduma
Žolynai gal ir nesugers, bet tokį darbą visais laikais darė medžiai. Tą kiekvienas mokinukas žino.. IE kadangi buvęs meras medkirtys Grėbliauskas su savo liberaliai šutvė 12 metų darbavosi iš peties visam mieste, tai turim ką turim
Svarbu matyti problemas.
Ačiū redaktoriui