Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-16 |
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus liepos 18 dieną, 15 val., kviečia palangiškius ir svečius į ekskursiją „Jono Šliūpo ženklai Palangoje. Kelionė po kurortą“ su istoriku Mindaugu Surbliu.
Jonas Šliūpas (1861–1944) – tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje nepaprastu aktyvumu, gabumu ir atkaklumu garsėjusi asmenybė – savo darbais ir idėjomis visuomenėje vis įžiebdavo audringų diskusijų. Jo biografijoje gausu neeilinių patirčių, neįtikėtinų likimo posūkių, pakilimų ir paklydimų. Vienas iš svarbiausių J. Šliūpo biografijos faktų ir veiklos etapų siejamas su Palanga, kurioje jis praleido paskutinį gyvenimo tarpsnį. Čia gyveno nuo 1930 metų, o Palangai gavus miesto teises, 1933-iaisiais tapo pirmuoju burmistru ir su pertraukomis dirbo juo iki 1941 metų. Palangos miesto savivaldoje jis nuveikė visą aibę darbų: rūpinosi miesto infrastruktūra, gatvių ir paplūdimių tvarkymu, pigesne elektros energija gyventojams, sveikatinimosi galimybėmis. Burmistras dėjo daug pastangų, kad būtų įkurtos laisvamanių kapinės, įsteigta gimnazija, įrodinėjo ir kovojo, kad mieste pradėtų veikti viešoji biblioteka, ambulatorija, senelių prieglauda, vaikų darželis, šelpė neturtingų šeimų vaikus mokyklose, kėlė idėją įsteigti Pajūrio muziejų Palangoje.
Ekskursijos metu ieškosite su tarpukario Palanga susijusių kultūros paveldo ir kitų istorinių miesto objektų, kurie įprasmino svarbiausius įvykius čia gyvenant Jonui Šliūpui. Kiekvienam objektui skirtas pasakojimas primins, su kokiais iššūkiais burmistrui teko susidurti.
Ekskursijos dalyvių skaičius ribotas, todėl į ją prašome registruotis iš anksto tel. +370 612 86114 arba el. paštu [email protected].
O liepos 31 d., 17.30 val., muziejus kviečia į susitikimą su menotyrininke, parodų kuratore Danguole Ruškiene. Renginyje bus kalbama apie Rimaldo Vikšraičio fotografiją.
„Šio autoriaus kūriniai – tarsi kvietimas pažvelgti į dažnai ignoruojamą tikrovę, pažinti fotografo ir atrasti savo pačių asmeninį santykį su kitaip kvėpuojančia būtimi, socialinėmis dramomis ir kasdienybės absurdiškumu. Rimaldo Vaikšraičio kūryba – atvira, be pagražinimų ir sentimentalumo – veda į socialinio gyvenimo užkulisius, į kasdienybę, kuri dažnai lieka nepastebėta ar nutylėta. Tai – nepatogi tiesa, kurią lengviau ignoruoti, nei priimti. Ši fotografija gali sukelti atmetimo reakciją, net pasibaisėjimą. Gali patikti arba nepatikti, bet abejingų nepalieka. Iš pirmo žvilgsnio – tai žiauri, šiurkšti realybė, sunkiai suvokiamos ir dar sunkiau priimamos situacijos, veikiau panašios į teatralizuotas scenas, nei į tikrą gyvenimą. Tačiau toks tik pirmasis įspūdis. Po šios fotografijos paviršiumi slepiasi daugialypė vizualinė ir žmogiškoji medžiaga – bandymas suprasti žmones, gyvenimus ir pasaulio absurdiškumą. Nors R. Vikšraičio fotografijos dažnai atrodo tarsi mėgavimasis grotesku ar socialiniu nuosmukiu, iš tiesų tai – gili, autentiška pastanga pažinti tikrovę. Autorius nei smerkia, nei teisina – jis atviru žvilgsniu žvelgia į tai, kas visai čia pat, šalia mūsų ir kviečia žiūrovą pažvelgti kartu. Tikintis, kad jis ne tik pažvelgs, bet ir pamatys. Rimaldo Vikšraičio fotografija – tai nemaloni tiesa, kuri neleidžia likti abejingam. Jo jautrūs, kartais šokiruojantys kadrai išprovokuoja diskusijas apie socialinę atskirtį, tapatybę ir žmogiškąjį būvį. Ji skatina mąstyti, atsisakyti išankstinių nuostatų ir iš naujo peržiūrėti savas vertybes“, – rašo muziejus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Ir tas Rimaldas Vikšraitis „reprezentuoja Lietuvą” pasaulio fotografijų parodose. Kokįa „graži” Lietuvos reklama ,jos gyventojai ,lietuvių buitis.
,Pasirodo, dar ir laimi nominacijas už fotografijas (Didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“ (Arlio susitikimai) Arlyje (Prancūzija) 2009 m. jo darbai įvertinti pagrindiniu, Metų atradimo prizu). Europa susipažįsta su Lietuva giliau…:)