Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-23 |
Liepos 25 d. dviejose erdvėse bus atidaroma tapytojo Jono Švažo (1925–1976) paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“, skirta dailininko šimtosioms gimimo metinėms. 17.30 val. ji bus pristatyta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose, o 18.30 val. Baroti galerijoje.
Parodos rengėjai siekia parodyti ne tik reprezentatyviąją, meno mylėtojams geriau pažįstamą J. Švažo kūrybos pusę, bet pristatyti ir kameriškesnius, su jo asmeniniu gyvenimu susijusius meninės veiklos pėdsakus. Šį siekį išreiškia ir parodos pavadinimas, nurodantis menininko kūrybos proceso dinamiką, kurią savaip įkūnija ir fizinis žiūrovų judėjimas nuo galerijoje rodomų dailininko piešinių, nuotraukų, nuo dar studentavimo metais sukurtos „Pievos“ iki KKKC parodų rūmuose eksponuojamų jo tapybos darbų, įskaitant paskutinį nutapytąjį paveikslą „Medžiai“.
Dailininkas, nors gyveno ir kūrė Vilniuje, anaiptol neapsiribojo sostinės peizažais. Išskyrus keletą išimčių, Lietuvoje nebuvo jūros tapytojų. Tad J. Švažo marinistiniai vaizdai, jūroje plūduriuojantys burlaiviai, laivų šventės, pramoninai uosto motyvai buvo viena iš didžiausių naujovių. Kaip tik šioji naujovė ir paskatino J. Švažo šimtmečio parodos rengėjus organizuoti parodą uostamiestyje, eksponuojant ne tik Klaipėdoje nutapytus paveikslus, bet ir tuos kūrinius, kuriuose menininkas yra nutapęs vandenį, tiltus, tiltų polius, žvejus.
Skirtingai nuo romantikų marinų, kuriose vandens ir atmosferos santykiams buvo suteikiama simbolinė reikšmė, J. Švažo kūriniuose jūra, vanduo yra traktuojami kitaip. Vanduo čia nėra tiesiogiai, tikroviškai „portretuojamas“. Nors ir pasižymėdamas reflektavimo savybėmis, jis pirmiausia yra koloristinės bei struktūrinės paveikslo plastikos elementas, sąlygine spalva, atspindžių ritmika sąveikaujantis su burėmis, jų stiebais, kranų konstrukcijomis, atspindimomis tilto atramomis ar kitomis urbanistinio arba gamtos peizažo detalėmis.
J. Švažas dar vėlyvuoju sovietmečiu pelnė modernistinio ,,klasiko“ vardą ir, literatūrologės, dailėtyrininkės Irenos Kostkevičiūtės žodžiais tariant, savo visuomenine veikla bei kūryba įteisino meninės transformacijos estetiką kaip lietuvių meninio mąstymo pagrindą.
18.30 val. Baroti galerijoje bus pristatoma ir premjera – Gaetano Giuffrè rapsodija „The Sunny Carpet – Rhapsody of Vilnius for two pianos“ (1975), inspiruotos „Erdvinio gobeleno“ ir dedikuotos Marijai Švažienei.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą