Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-24 |
„Lietuvoje nemaža dalis psichosocialinę ar intelekto negalią turinčių asmenų patys sprendimų nepriima – už juos sprendžia artimieji, globėjai, įstaigos, nes manoma, kad taip jiems bus geriau. Tačiau suteikus tinkamas žinias ir įrankius žmogus su negalia gali ir turi teisę spręsti pats, kaip gyventi – tai jo žmogaus teisės“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros lektorius dr. Gedas Malinauskas.
Klaipėdoje vyko mokymai „Specialisto vaidmuo stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Organizatorių nuotr.
Jo teigimu, Klaipėdoje ir rajone, kur gyvena apie 13,5 tūkst. suaugusių asmenų su negalia, situacija vis dar nėra gera – dėl teisinių ir socialinių priežasčių asmenys su psichosocialine ir intelekto negalia negali spręsti už save ar nesulaukia tinkamos pagalbos,
Kaip užsimena specialistas, rūpestį kelia tai, kad dažnai asmenys su negalia būna „užglobojami“. Matydami, kad nesupranta visų socialinių ar finansinių aspektų, šeima ar įstaiga kreipiasi į teismą, kad būtų apribotos asmens su negalia teisės bei paskiriamas pakaitinis sprendėjas – globėjas. Žmogus su negalia įpranta, kad kiti geriau žino, ko jiems reikia, ir tada tiesiog renkasi paklusti aplinkiniams bei dažniausiai gyvena su nevisavertiškumo jausmu.
„Šiems žmonėms pagalba priimant sprendimus – išsilaisvinimas, pasitikėjimo savimi kelionė, atsiskleidimas. Kartais būna, kad jeigu padedi jiems priimti sprendimus, pataikai į jų troškimus, gražu matyti, kaip jie sužysta“, – savo patirtimi dalijasi šių metų vasarą Klaipėdoje mokymus „Specialisto vaidmuo stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ vedęs G. Malinauskas.
Kitas atvejis, anot eksperto, kai žmonės dėl ligos ar negalios turi socialinių problemų – tada negalintys patys priimti sprendimų jaučiasi, kad aplinka juos smarkiai kontroliuoja ar net baudžia.
„Iki dabar yra praktika, kad jeigu žmogus turi aibę skolų, finansinių iššūkių, socialinių paslaugų skyriai skatina artimuosius kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas jo veiksnumo ribojimas. Taip daroma, kad jis nesukurtų daugiau sunkių aplinkybių. Tada jo finansinis raštingumas perleidžiamas kažkam kitam. Vis dėlto, kai šiems žmonėms suteikiama pagalba priimant sprendimus, jie visų pirma tyrinėja, ar čia nėra dar papildomi baudėjai, kontrolieriai, kurie aiškins, kaip gyventi gyvenimą. O iš tiesų jiems padedama susigaudyti socialiniuose iššūkiuose – finansiniuose, šeimos, darbo, sveikatos, padeda suprasti, kurie yra prioritetiniai, padeda susikurti strategiją, planą“, – kalba lektorius.
Nuo pernai metų, įsigaliojus reformoms, pagalba priimant sprendimus yra skiriama ne tik neveiksniems žmonėms, bet ir veiksniems negalią turintiems asmenims, kurie susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Anot G. Malinausko, pagalba priimant sprendimus – žmogaus teises asmenims su negalia sugrąžinantis požiūris, kuris juos įgalina veikti pačius.
„Mokymuose specialistams per diskusijas, pavyzdžius bandome parodyti, kad pagalba priimant sprendimus visų pirma yra laikysena, kitokia santykio perspektyva. Specialistams ne visada yra lengva priimti, jog reikia ne spręsti problemas už žmogų (ką jie puikiai moka daryti), o jį įgalinti, padėti susivokti savo troškimuose. Net jeigu sprendimas nėra tinkamas, žmogus su negalia turi mokytis iš klaidų, pasidaryti išvadas ir keisti nuomonę iš patirties“, – tikina ekspertas.
Šiame kelyje specialistams gali kilti įvairiausių iššūkių – pavyzdžiui, kartais žmogus su negalia vis tiek priima žalingus sprendimus. Nežiūrint daromų klaidų, jam vis tiek reikalinga pagalba priimant sprendimus, specialistų emocinė, psichologinė parama tam, kad neprarastų tikėjimo ir vilties savimi.
„Daugumai žmonių su intelekto negalia reikia pagalbos suprasti sudėtingą aplinkos informaciją, o tam reikalingos prieinamos informacijos priemonės, t. y. lengvai suprantamos kalbos ir alternatyvi augmentinė komunikacija, kitaip sakant, simbolių kalba – tada pagalbos priimant sprendimus specialistas tampa tarsi socialiniu vertėju. Kartais žmogus nekeičia elgesio dėl to, kad dėl savo ligos eigos ir jos įtakos vis sunkiau prisimena informaciją. Jam reikalingos prieinamos informacijos priemonės, kad prisimintų, ką ir kaip kiekvieną dieną turi padaryti – lyg turėtų veiklų planą. Taip pat specialistas turi būti pasirengęs teikti emocinę paramą – eiti, kalbėti, dalyvauti visuose posėdžiuose susijusių su asmens su negalia teisėmis. Kas yra bet kuriam žmogui didelis iššūkis, ką jau kalbėti apie tuos, kurie turi negalią“, – kalba G. Malinauskas.
Savarankiškumą ir valią priimti sprendimus norintys stiprinti asmenys su negalia gali nemokamai kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Daugiau informacijos – čia.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą