Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-24 |
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis ir jo politiniai rėmėjai šalies parlamente (Radoje) nusprendė „apkarpyti“ dviejų svarbių kovos su korupcija institucijų – Nacionalinio kovos su korupcija biuro ir specialios antikorupcinės prokuratūros – įgaliojimus. Priešingai nei anksčiau įstatymiškai didesnę įtaką šių institucijų vykdomiems tyrimams turės prezidento skiriamas šalies generalinis prokuroras.
Po keliuose šalies miestuose dėl to kilusių viešų protestų V. Zelenskis patikino, esą Radai svarstyti bus pateikti nauji įstatymų projektai, kurie „pagerins visų teisėsaugos institucijų darbą“. Tai, ko gero, pirmieji vieši ukrainiečių protestai prieš V. Zelenskio veiksmus nuo plataus masto karo su Rusija 2022 m. pradžios. Ligi šiol politinis diskursas šalyje kaip taisyklė neištrūkdavo už medijų ir žiniasklaidos ribų. Tačiau kartėlis liko.
Dėl mažinamo antikorupcinių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios kilo sambrūzdis Vakaruose. Abi institucijos buvo įkurtos dar 2014-2015 m. po ilgų Ukrainos valdžios konsultacijų su Europos Sąjungos (ES) ir kitų demokratinių šalių partneriais, siekiant pažaboti vieną labiausiai šalį ėdančių ydų.
Paprastai net itin tolerantiška dabartinei Ukrainos valdžiai, piktokai sureagavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Akivaizdu, kad Ukrainos rėmėjai Vakaruose šiuo Kijivo sprendimu gavo smūgį į pakinklius. Nes kada šalies valdžia ima ieškoti galimybių suteikti sau didesnių teisių nurodyti visuomenei, kas korupcija yra laikytina, o kas – ne, tai reiškia, kad korupcija tebėra itin gili problema kariaujančioje šalyje. Be to, ši situacija padidina įtarimus, kad kritikuojantys V. Zelenskio valdžią dėl jos virsmo autoritarine, yra labiau teisūs nei klysta: Ukrainos prezidentūra ir ypač jos vadovas Andrijus Jermakas siekia kuo didžiausios V. Zelenskio įtakos ne tik valdžios, bet ir visos visuomenės institucijoms.
Kitaip tariant, Prezidentūros aparatas stengiasi ne kurti, modernizuoti valdžios institucijų tarpusavio sąveikos stilistiką, o siekia sutelkti savo patrono rankose kuo daugiau valdžios svertų.
V. Zelenskis viešojoje savo politikoje kliaujasi stipriu emociniu užtaisu. Ir dabar, gindamas savo sprendimą Ukrainos prezidentas naudoja stebuklingus burtažodžius apie tai, kad šalies teisėsaugos tarnyboms nuošiol „Rusija neturės jokios įtakos“, esą „buvo svarbu, kad visi išsakytų savo argumentus“. Kita vertus, itin iškalbinga buvo Vakarų medijų išplatinti protestuotojos su plakatu bei įrašu „Mūsų didvyriai neturi mirti dėl korupcijos“ nuotrauka.
Tačiau V. Zelenskio suformuotas valdžios aparatas bei jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“ dauguma parlamente veikia labiau pragmatiškai ir viena aiškia kryptimi. Be perteklinių emocijų ir labai nuosekliai. Aiškindami, kad aptariamuoju atveju teisėsaugos institucijos Ukrainoje „bus stipresnės“. Ar dėl to, kad šalies prezidentas ir de facto nuo jo priklausomi pareigūnai turės didesnę įtaką jose priimamiems sprendimams?
Šiandien yra sunku spręsti apie prieš dešimtmetį įkurtų specialių Ukrainos kovos su korupcija institucijų veiklos efektyvumą. Žinoma tik, kad šalyje buvo ir garsių tyrimų, ir bylų, ir dėl to nuo lovio nušalintų įvairaus lygio pareigūnų. Vis dėlto skandalingų įstatymų pataisų priėmimas didins galvos skausmą Ukrainos sąjungininkėse, kurios nuolat bei intensyviai ieško būdų, kaip paremti kariaujančią šalį dešimtimis milijardų eurų bei JAV dolerių kasmet. Paramos ne tik karinėmis priemonėmis bei įranga, bet ir elementariais „grynaisiais“, kurie skirti užkamšyti iš pirmo žvilgsnio beviltiškas nacionalinio biudžeto skyles (maždaug prieš mėnesį Vakaruose buvo klausiama, kur atrasti 19 mlrd. Eur., kurių kritiškai reikia, kad šalies nesugriūtų).
Rasis nemažai, o ir dar daugiau politinės sferos žmonių, kurių neveikia V. Zelenskio emociniai užtaisai ir kurie Ukrainos problemas vertina šaltai ir pragmatiškai.
Kelyje į ES Ukrainos valdžia, deja, atrodo, žengė įsimintiną žingsnį atgal.
1. Labai kvaila manyti, kad korupciją Ukrainoje galima nugalėti pasitelkus kokį nors istaigą, kuri per penkerius metus išnagrinėja dešimt bylų. Pirma, Ukraina nėra Lietuva, ten kitokie istoriniai santykiai. Norint nugalėti korupciją ir nepotizmą, reikia ilgų metų radikalios kovos, karo metu tai tiesiog neįmanoma. Todėl tiesiog neprotinga į tai kreipti dėmesį.
2. ES yra negyva struktūra, primenanti ATR su jos veto teise ir SSRS su jos valdžios centralizacija. Vokietija yra ekonominė milžinė su vištos ar kūdikio galva. Kaip galima suprasti visus šiuos žingsnius, kai tuo pat metu kamuoja kaltės kompleksai ir suteršta prekyba su rusais? Negalima to pavadinti niekaip kitaip, kaip tik šizofrenija.
Ukraina šiandien yra daug šaunesnė už ES visomis prasmėmis, siekti į ES nėra jokios prasmės, ji turėtų tapti vienos iš naujų sąjungų centru. Jau seniai kalbama apie būtinybę atsikratyti „silpnųjų šalių”, iš tikrųjų būtent dabartiniai „lyderiai” (pirmiausia Vokietija ir vokiškai kalbanti biurokratija) mus visus veda į kapus. Niekas mumis nepasirūpins, tik mes patys.