Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-29 |
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) sprendimo nepriimti lankytojus ignoruojančio Klaipėdos zoologijos sodo atžvilgiu pradėjo administracinę teiseną. Taip sureaguota į visuomenės pasisakymus viešojoje erdvėje, kad žmonės vis dar lanko Klaipėdos zoologijos sodą, ir, kad pati įstaiga socialiniuose tinkluose skelbia priimanti lankytojus.
„Mieli lankytojai, Klaipėdos zoologijos sodas dirba ir toliau dirbs kaip įprastai. Kviečiame apsilankyti kasdien nuo 10:00 iki 20:00 val. Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodo neteisinga ir klaidinanti informacija apie mūsų veiklą. Norime patikinti – mes veikiame, gyvūnai prižiūrimi, o vartai atviri kiekvienam mylinčiam gamtą. Su platinamais šmeižtais kategoriškai nesutinkame. Visi bandymai apjuodinti mūsų darbą yra nepagrįsti. Mes ir toliau rūpinamės gyvūnais, priimame lankytojus ir tai darome iš širdies. Ačiū, kad esate su mumis. Klaipėdos zoologijos sodo komanda“, – pirmadienį buvo rašoma įstaigos profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Iki 2026 m. liepos 23 d. Klaipėdos zoologijos sodas negali priimti lankytojų, todėl kviečiame gyventojus būti sąmoningais – gerbkite priimtą sprendimą ir prašome nesilankyti zoologijos sode“, – teigia AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės Mantė Ramanauskienė.
AAD pareigūnai, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro specialistais, liepos 25 d. Klaipėdos zoologijos sode paėmė 30 laukinių gyvūnų – žinduolių ir paukščių. Paimti buvo du servalai, keturios kininės žieduotosios papūgos, dvi raudonosios rozelos, Aleksandro žieduotoji papūga, trys karakalai, griveta, didysis apuokas, aštuonios patagoninės maros, penki juodagalviai kapucinai ir trys raudonkaktės šokliosios papūgos.
„Du servalai (Leptailurus serval) buvo laikyti voljere, kuris neatitiko nustatytų reikalavimų: lauko patalpų plotas siekė tik 23,05 m² vietoje privalomų 150 m², o vidaus patalpų – 11,23 m² vietoje 60 m². Voljero grindys dengtos betoninėmis plokštėmis, o ne natūraliu substratu. Šie gyvūnai laikomi be įsigijimo dokumentų. Neprižiūrimas servalų aptvaras, kuriame pilna senų ekskrementų, galinčių platinti infekcijas. Gyvūnai girdomi iš surūdijusios talpos. Taip pat trūksta maskuojamos slėptuvės, būtinos šių plėšriųjų kačių psichinei gerovei. Pažeidimų fiksuota ir kitų rūšių gyvūnų laikymo atveju. Pavyzdžiui, viename voljere laikomos trijų rūšių agapornių papūgos: 41 fišerio agapornis (Agapornis fischeri), 3 rausvaveidžiai agaporniai (Agapornis roseicollis) ir 2 geltonkrūčiai agaporniai (Agapornis personatus). Teisės aktai numato, kad giminingos rūšys turi būti laikomos atskirai, nebent turimas specialus leidimas jų kryžminimui, kuris šiuo atveju nebuvo pateiktas. Šių papūgų voljeras buvo per mažas, vidaus patalpos neatitiko minimalių dydžio reikalavimų. Taip pat papūgoms trūko tinkamų žaislų, skatinančių fizinį aktyvumą ir protinę veiklą, bei priemonių su paslėptu maistu, kurios skatintų natūralų maisto ieškojimo elgesį ir didintų paukščių užimtumą. Visos šios priemonės būtinos papūgų psichinei gerovei. Neteisėtai, paukščiams skirtuose tvenkiniuose, laikomi ir invaziniai gyvūnai – aštuoni raštuotieji vėžliai (Trachemys scripta), neturint reikiamų leidimų ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų“, – rašo AAD.
Kiti gyvūnai, kuriuos suplanuota paimti, kol kas nebuvo išvežti, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę, pavyzdžiui, dėl paukščių perėjimo.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą