Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-08-01 |
Nors stereotipiškai manoma, kad daugelis elektromobilių vairuotojų renkasi greitojo įkrovimo stoteles, vienos didžiausių šalies elektromobilių įkrovimo tinklo operatorių „Inbalance grid“ duomenys rodo ką kita: daugiausia vartotojų sulaukia įprastos galios stotelės, įrengtos gyvenamuosiuose rajonuose, prie didžiųjų prekybos centrų – ten, kur žmonės praleidžia daugiausiai laiko.
Simonas Stankus, „Inbalance grid“ vadovas, sako, kad vadovaudamiesi stereotipais ir į sektorių žvelgdami paviršutiniškai daugelis rinkoje veikiančių infrastruktūros plėtotojų didžiąją dalį investicijų nukreipė būtent į greitojo įkrovimo stoteles ir jų parkus. Vis dėlto jis pastebi, kad analizuojant elektromobilių savininkų elgseną, aiškiai matoma įprastos galios stotelių patrauklumo augimo tendencija.
Štai prie Klaipėdos „Akropolio“ įrengtais bendrovės krovikliais įkrauta tiek energijos, kad teoriškai būtų galima nuvažiuoti apie 155 tūkst. km. Ši stotelė sulaukė daugiau nei 500 unikalių vartotojų, kurie automobilius krovė prekybos centre apsipirkinėdami, pietaudami, pramogaudami.
„Mūsų turima statistika rodo, kad prekybos tinkle žmonės vidutiniškai užtrunka apie 1,5 val. Tad akivaizdu, jog į prekybos tinklą niekas nevažiuoja specialiai pasikrauti automobilio: aplanko kelias parduotuves, gal pietauja, eina į kiną ir t.t. Tai reiškia, kad elektromobilio įkrovimas šiuo atveju iš jų neatima nė minutės laisvo laiko“, – pabrėžia S. Stankus.
Kitas įdomus pavyzdys, anot S. Stankaus, Nidoje esančios stotelės – čia beveik per du pirmuosius vasaros mėnesius 270 unikalių vartotojų pasikrovė tokį kiekį elektros energijos, kad jo pakaktų nuvažiuoti beveik 75 tūkst. km. Vairuotojai savo elektromobilius krovė dieną, o vidutinė sesija truko beveik 2,5 valandos.
„Automobilio krovimas greitojo įkrovimo stotelėje užtruktų 30–40 minučių, tad turbūt daugelis Nidoje šį laiką tiesiog praleistų automobilyje. Įprastos galios stotelėje automobilį palieki ir turi pakankamai laiko bet kokiai veiklai – eiti prie jūros, lipti į Parnidžio kopą, pasivažinėti dviračiu, pavalgyti“, – dėsto bendrovės vadovas.
Šias tendencijas S. Stankus aiškina tuo, kad, skirtingai nei benzinas ar dyzelinas, elektra nėra centralizuotai saugomas kuras. Ji nėra kaupiama cisternose ar degalinėse, o prieinama tiesiogiai įvairiose vietose – namuose, darbo vietose, prekybos centruose ar sporto klubuose. Tai fundamentaliai keičia požiūrį į transportą ir elektromobilių įkrovimą.
„Elektromobilis tampa panašus į mūsų išmanųjį telefoną – krauname jį ten, kur esame. Juk neiname mobiliojo telefono krauti į telefonų įkrovimo parką. Nors palyginimas gali atrodyti keistai, iš esmės jis visai logiškas: automobilį, kaip ir telefoną, naudojame kasdien ne vieną kartą ir jo įkrovimas mums neturėtų kelti papildomų rūpesčių, neturėtume jį kraudami laiko leisti vėjais. Šiuo požiūriu įprastos galios įkrovimo stotelės patogiose lokacijose, kur galime kraudami automobilį nuveikti ką nors naudingo, kaip tik taupo laiką ir tampa greičiausia opcija“, – pabrėžia S. Stankus.
Jo teigimu, vartotojai besiformuojančiais įpročiais operatoriams patys sufleruoja, kur ir kokių stotelių jiems labiausiai reikia.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad elektromobilių vairuotojams reikalingos tiek įprastos galios, tiek greito įkrovimo stotelės.
„Abu segmentai yra vienodai svarbūs ir vienas kito nepakeičia – jie atlieka skirtingas, bet vienodai reikalingas funkcijas, tad daug investuojame į visų tipų stoteles. Šiuo metu turime jau 100 greitojo įkrovimo taškų, o iki metų pabaigos tinklą papildys dar kelios dešimtys greitojo įkrovimo stotelių „Orlen“ degalinėse pagrindinėse šalies magistralėse. Greitasis įkrovimas yra būtinas kelionėms tarp miestų ar skubiems atvejams, kai svarbi kiekviena minutė. Tuo metu lėtas arba vidutinio greičio įkrovimas – tai kasdienis, patogus ir ekonomiškas sprendimas“, – teigia S. Stankus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą