Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-08-21 |
Nors pagal statistiką didžiausią atlyginimą į rankas antrąjį šių metų ketvirtį gavo Neringos gyventojai, „Sodros“ specialistų nuomone, taip gali būti dėl to, jog duomenys pateikiami pagal gyvenamosios vietos deklaravimą, tad neatmestina, jog tarp Neringoje deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą yra nemažai sostinės gyventojų. Vidutinis neringiškių darbo užmokestis į rankas siekė 2050 eurų, kai vilniečių – 1675 eurus arba, lyginant su visomis kitomis šalies savivaldybėmis, 387 eurais daugiau.
Be to, pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, dirbančiųjų skaičius antrąjį šių metų ketvirtį augo vadinamosiose žiedinėse savivaldybėse, esančiose šalia didžiųjų miestų, kai pačiuose didmiesčiuose darbuotojų mažėjo – ta pati tendencija stebima ir atlyginimų srityje.
„Yra aiškūs du dėsningumai: pirma, kad sparčiau pajamos didėjo Vilniaus rajone, Kauno rajone, Klaipėdos rajone – vidutiniškai darbo pajamos padidėjo 12 proc., kai pačiuose didžiuosiuose miestuose – tik 10 proc.“, – sakė „Sodros“ atstovė, pridūrusi, jog išimtis yra Šiaulių miestas, kur dirbančiųjų atlyginimai vidutiniškai didėjo 16 proc.
Jos teigimu, žiedinės savivaldybės „laimi iš miestų artumo“.
„Šiemet, kai pusėje visų savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo, augimas fiksuotas tik 15-oje savivaldybių – beveik visos jos yra aplink didžiuosius miestus. Tai rodo, kad rajonai prie didmiesčių turi pranašumų: jie siūlo geresnę gyvenimo kokybę, mažesnes pragyvenimo išlaidas, o didesnes darbo pajamas gyventojai užsidirba dirbdami pasiekiamuose miestuose. Tuo metu tolimesni rajonai tokių galimybių neturi – čia būtinos konkrečios investicijos, verslų kūrimasis ir naujų darbo vietų steigimas. Šių sąlygų trūkumas lemia, kad regioninis atotrūkis nemažėja“, – teigė „Sodros“ ekspertė.
Tuo metu mažiausius atlyginimus antrąjį šių metų ketvirtį gavo Pagėgių ir Kalvarijos savivaldybių bei Skuodo, Kelmės, Kupiškio, Raseinių, Biržų ir kt. labiausiai nuo didmiesčių nutolusių rajonų dirbantieji.
„Sodros“ atstovės teigimu, vidutiniškai atlyginimai tarp daugiausiai ir mažiausiai gaunančiųjų regionuose skiriasi apie 350 eurų, tuo metu ne tik nedarbo, bet ir kitų išmokų skirtumai yra mažesni ir tai esą „švelnina skirtumus“.
Statistiniai II ketvirčio duomenys
Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį šalies gyventojų vidutinės pajamos siekė 2399 eurus, t.y. palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo 10 proc. Į rankas vidutiniškai pajamos padidėjo 122 eurais ir siekė 1468 eurus. Sparčiausiai atlyginimai augo transporto ir saugojimo srityje (18 proc.), prekyboje – 12 proc. statyboje – 14 proc., viešojo sektoriaus veiklose – 12 proc. Nors ryšių ir informatikos srityje atlyginimai augo tik 4 proc., šios srities darbuotojai vis tiek šalyje gauna didžiausius atlyginimus.
Tuo metu apie 8 proc. dirbančiųjų uždirbo mažiau nei 755 eurus į rankas, kas 4-tas – nuo 755 iki 1010 eurų, beveik trečdalis – nuo 1010 iki 1500 eurų, o 11 proc. – daugiau nei 2400 eurų. Lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius šiemet sumažėjo 6000. Daugiausiai darbuotojų mažėjo tarp pačių jauniausių rinkos dalyvių, o daugėjo tarp vyriausiųjų (virš 60 metų) ir tarp 40-50 metų dirbančiųjų.
Pasak K. Zitikytės, tai lemia demografinės problemos – senėjanti visuomenė bei tai, jog šiemet sumažėjo į Lietuvą atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių darbuotojų skaičius.
Ta pati tendencija matoma ir tarp gaunančiųjų nedarbo išmokas. Bedarbių antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo 3000, o daugiausiai išmokų gavėjų buvo tarp jauniausių darbo rinkos dalyvių – iki 25 metų amžiaus, mažiausiai – 40-50 metų amžiaus grupėje.
Parašykite komentarą