Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-04 |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) atrankos kolegija atsisakė priimti kasacinį bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą dėl jai nepalankios Apeliacinio teismo nutarties vadinamojoje krakmolo byloje.
Visgi vieno iš buvusių įmonės vadovų, kuriam šioje byloje teko atsakovo dalia, advokatė Julija Viktorija Flis teigia, jog remdamasi ankstesne, siurprizų pateikusia patirtimi, dar negali sakyti, jog šioje istorijoje jau padėtas galutinis taškas.
„Atvira Klaipėda“ jau ne kartą rašė, jog „Grigeo Klaipėda“ prieš keletą metų pareiškė ieškinį buvusiam jos generaliniam direktoriui Vidui Beržonskiui, buvusiam gamybos padalinio vadovui Jonui Garaliui, Rolandui Palčiauskui, Vaidotui Kizelevičiui ir bendrovėms „ChemTrade LT“ bei Airijoje registruotai „Sago Industries Limited“ ir prašė iš jų solidariai priteisti 1,4 mln. Eur dėl esą jai tiekto gerokai pigesnio krakmolo.
Pagrindinis įmonių grupės akcininkas Gintautas Pangonis „Verslo žinioms“ buvo aiškinęs, kad „milijoninė vagystė“, susijusi su krakmolo žaliavos pirkimu per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones, esą truko nuo 2011-ųjų iki 2019 m. pavasario. Anksčiau dažus ir krakmolą iš „Algol chemicals“ Klaipėdos kartono įmonė pirkdavo tiesiogiai, o įsteigus UAB „Chemtrade LT“ žaliavos buvo perkamos per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.
„Buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu. Skirtumas „nusėsdavo“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje. Klausiate, kodėl mes taip ilgai to nepastebėjome? Todėl, kad buvo sukurta tam tikra sistema – pradedant nuo gamybos direktoriaus, baigiant generaliniu. Aišku, kilo įtarimas, kodėl naudojamas būtent tokios rūšies krakmolas ar būtent tokie dažai, bet buvo aiškinama, kad mūsų įrangai reikia būtent tokios žaliavos“, – „Verslo žinioms“ buvo sakęs G. Pangonis.
Anot jo, pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu.
Visgi prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal įmonės kreipimąsi. Prokurorų poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėda“ skundus nagrinėję teismai.
Su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą kreipusis „Grigeo Klaipėda“ tvirtino, kad V. Beržonskis kartu su V. Kizelevičiumi dalyvavo steigiant UAB „ChemTrade LT“, o jos vadovu buvo paskirtas de facto jų statytinis R. Palčiauskas. Jis esą buvęs ir Airijoje registruotos bendrovės „Sago Industries Limited“ direktorius.
Bylos duomenimis, iš viso „Grigeo Klaipėda“ iš UAB „ChemTrade LT“ ir „Sago Industries Limited“ 2014-2019 metais įsigijo 12 241 toną krakmolo, už kurį sumokėjo 6 507 740 Eur.
2021-aisiais Klaipėdos apygardos teismas tokį ieškinį buvo pripažinęs nepagrįstu. Šį sprendimą 2022-ųjų gegužę paliko galioti ir Apeliacinis teismas, tačiau LAT priėmė nagrinėti „Grigeo Klaipėda“ kasacinį skundą ir 2023 metų kovą konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Tad byla buvo perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Pakartotinis procesas Klaipėdoje jau vyko rengiant neviešus posėdžius. Gegužę bylą nagrinėjusi teisėja Erinija Kazlauskienė nusprendė „Grigeo Klaipėda“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir bendrovė tai padarė. Tačiau ir Apeliacinio teismo kolegija birželio gale paliko pirmos instancijos sprendimą nepakeistą.
Nors Apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojo iškart, dėl jo ir vėl buvo galima teikti kasacinį skundą. „Grigeo Klaipėda“ tai ir padarė. Tačiau šįkart LAT atrankos kolegija, susidėjusi iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, neįžvelgė pagrindų jam priimti. Tokia nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Visgi šiame procese J. Garaliui atstovavusi klaipėdietė advokatė J. V. Flis sako, jog dar negali švęsti galutinės pergalės.
„Įstatymas įtvirtina trijų mėnesių terminą kasaciniam skundui pateikti. Jis šiuo atveju baigiasi rugsėjo 26 dieną, o mes jau turime karčios patirties. 2022 metų liepą „Grigeo Klaipėda“ irgi teikė kasacinį skundą, kurį buvo atsisakyta priimti. Byla buvo elektroninė, tačiau Elektroninių bylų sistemoje, vadinamojoje EPP, nemačiau jokio įrašo, kad dar kartą pateiktas kasacinis skundas. Rugpjūčio pabaigoje klientui atidaviau visus dokumentus, nes buvo pasibaigęs trijų mėnesių terminas. Ir staiga netikėtai atsirado įrašas sistemoje, kad pateiktas ir, svarbiausia, priimtas naujas kasacinis skundas. Pagal EPP duomenis, kasacinis skundas buvo pateiktas rugpjūčio 12 dieną, o priimtas rugsėjo 2-ąją. Tiek tai, kad per įstatymo įtvirtintą terminą nesimatė EPP sistemoje kasacinio skundo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos sprendimas tada sukėlė mums daug abejonių. Teisminiai procesai vyksta jau daugybę metų. Mano nuomone toks užsispyręs AB „Grigeo Klaipėda“ elgesys galimai yra susijęs su tuo, kad šioje byloje atsakovais padaryti tie patys asmenys, kurie teikė parodymus prieš įmonę taršos byloje“, – dėstė advokatė.
Kažkoks kosmosas Pagrindinio „Grigeo“ savininko ir valdybos pirmininko kaltinamojo Gintauto Pangonio advokatas Linas Belevičius klausė D. Bieliūno, kur šis girdėjęs sąvoką „leisti pro šoną“. Buvęs policininkas tvirtino šią frazę „ne kartą“ girdėjęs iš bendrovės darbuotojų.
„Tikrai esu girdėjęs, kiek man buvo akcentuojama, man atrodo, ta frazė buvo nuskambėjusi ir iš pono Pangonio žodžių. Kiek pamenu, (pokalbio – BNS) protokolas buvo su tuometiniu direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju“, – sakė D. Bieliūnas.
„Galbūt ne taip kategoriškai, kad pro šoną, bet iš pokalbio esmės buvo galima suprasti, apie ką kalbama“, – pridūrė jis