Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-11 |
Dar dirbant vienoje valdiškoje įstaigoje visiems laikams įstrigo jos vadovo pasakojimas apie tai, jog, nuvykę darbo reikalais į Švediją, lietuviai buvo pakraupę sužinoję, jog Stokholmo vyriausiasis prokuroras į darbą važiuoja… viešuoju transportu. Susireikšminusiems lietuvių ponams, vežiojamiems valdiškų vairuotojų, tai buvo protu nesuvokiamas ir bene didžiausią įspūdį kelionės metu padaręs dalykas.
Kiek anksčiau, dar nepriklausomybės pradžioje, teko pačiai įsitikinti, jog lietuvių ir skandinavų mentalitetai yra per šviesmečius nutolę vienas nuo kito. Tąsyk ankstyvą rytą mes, grupė ką tik iš sovietinės santvarkos išsivadavusių lietuvaičių, žioplinėdami dviračių take viename iš vidurio Švedijos miestų vos nebuvome partrenkti daugybės dviratininkų, minančių į darbą. Vėliau stebėjomės dviračių ir dviratininkų gausa ir pačiame Stokholme, kai pas mus tuo metu net nebuvo kalbos apie dviračių takų tinklo plėtrą.

Kuo daugiau mieste atsiras išasfaltuotų plotų, tuo dažniau gyventojai susidurs su dar viena, jau daugeliui pažįstama problema – potvyniais. Portalo archyvo nuotr.
Nors nuo to laiko praėjo jau 30 metų, nors per tą laiką šalyje atsirado daugybė naujų dviračių takų, pastebimai pagerėjo ir viešojo transporto teikiamos paslaugos, ir patys autobusai, dalies lietuvių mentalitetas transporto atžvilgiu, panašu, ne tik kad nepasikeitė, bet dar labiau suradikalėjo.
Transporto srautams miestuose padidėjus keliasdešimčia kartų, iškilus ir automobilių laikymo šalia namų, ir spūsčių gatvėse problemai, spūstyse stovintieji bevelija keikti visus ir viską, užuot susimąstę, kas tas spūstis sukelia, užuot ramiai apsvarstę, ar visada būtina automobiliu važiuoti į darbą bei vienai šeimai šalia namų laikyti kelis automobilius.
Pro langą dažnai matau jauną trijų asmenų šeimą, kurioje vyras ir žmona kiekvienas turi po atskirą automobilį. Vienintelio šeimoje esančio vaiko į mokyklą vežti nereikia, nes mokykla – visai čia pat, net nereikia pereiti gatvės, tik paėjėti iki jos kelias minutes saugiu parko takeliu. Kam šiai gražiai, mandagiai šeimai du automobiliai, gyvenant ne užmiestyje ir net ne miesto pakraštyje – sunku suprasti. Gal taip dalis lietuvaičių vis dar įsivaizduoja tariamą prestižą?
Bet šitie žmonės – jau gimę laisvoje Lietuvoje, jie nebeturėtų jausti sovietmečio suformuoto komplekso, kai paskyros mašinai tekdavo laukti daugybę metų, todėl atsiradus galimybei automobilį įsigyti laisvai, kaip ir buvo pateisinamas noras visiems juos turėti. Ir ne tik dėl būtinybės turėti automobilį dėl jo tiesioginės paskirties – kaip susisiekimo priemonės, bet ir dėl įsivaizduojamo prestižo, noro pasipuikuoti prieš kaimynus.
Aišku viena – kad ir kiek miesto valdžia bekurtų parkavimo vietų, net jei merui pavyktų įgyvendinti pažadus sukurti tas 10 tūkst. naujų automobilių statymo vietų – jų vis vien nepakaks, tik labiau padidės oro užterštumas. Ir ne tik.
Kuo daugiau mieste atsiras išasfaltuotų plotų, tuo dažniau gyventojai susidurs su dar viena, jau daugeliui pažįstama problema – potvyniais.
Mieste mažėjant natūralių žolynų bei dėl klimato kaitos dažnėjant oro kataklizmams, kartojantis stiprioms liūtims, vandeniui nebelieka vietų susigerti į žemės gruntą, o lietaus nuotekų tinklai nespėja vandens surinkti, todėl vis dažniau yra apsemiamos ir naujos parkavimo vietos, ir naujai ištrinkeliuoti parkai bei skverai.
Tad miesto valdžios užmojis didinti tradicines parkavimo vietas, iš dalies sprendžiant vieną – automobilių laikymo – problemą, sukuria kitą, kurią vėl reikės spęsti ne kam kitam, o tai pačiai valdžiai.
Tad gal, užuot beatodairiškai plėtus tradicinius parkingus, vertėtų pamąstyti apie antžeminių daugiaaukščių automobilių laikymo aikštelių kūrimą (pavyzdys būtų naujoji prie policijos komisariato) ar požeminių aikštelių įrengimą po naujais statiniais, ką šiuo metu jau daryti įpareigoja ir pasikeitęs statybų reglamentas.
Kita vertus, palengvinti valdininkų dalią galime ir mes visi, miesto gyventojai, jei kiekvienas iš mūsų pirmiausia pradėtume nuo savęs.
Jei jauna šeima susimąstytų, ar jai mirk gyvenk būtini du automobiliai, jei vykti į darbą vis daugiau miestiečių rinktųsi dviračius ar viešąjį transportą, jei nedidelį atstumą, matuojamą keliomis autobusų stotelėmis, mamytė 10 metų vaiką į mokyklą vežtų ne savo benzinu varoma mašina, o išmokytų atžalą saugiai naudotis miesto autobusais, kurie Klaipėdoje kursuoja minučių tikslumu ir kurie vis dažniau yra varomi elektra.
Ir, žinoma, jei valdžios vyrai ir moterys vietoj planuojamų asfaltuoti naujų miesto plotų ne tik miegamuosiuose rajonuose, bet ir pačiame jo centre, pirmenybę teiktų parkų ir skverų kūrimui bei miesto apželdinimui.
Na ir straipsnio pavadinimas. Jeigu žurnalistas būtų pasidomėjęs giliau, tai būtų parašęs apie gerai sutvarkytą viešą transporto eismą vakarų šalyse. Kartais tobulas sutvarkymas reiškia ne naikinamus maršrutus būktai mažai žmonių važiuoja, o tai ,kad patogu visur ir visada nuvažiuoti viešu transportu, nes mašina brangiau. Bet pas mus didina mašinų parkavimo kainas ir mažina ir taip prastą viešo transporto prieinamumą.
Klaipėdai reikia žalumos!!! Tai esminė dalis norint mūsų miestą tikrai padaryti kurortinį.
Koks žavingas vaivorykštės spalvų burbulų leidimas vandenin…
Potvynių problema – kai rankos darbų rangovams auga iš subinės, o darbus priimantiems „atsakingiems” asmenims sąžinė ir moralė išvis nebuvo suinstaliuota.
Ponia tiek prirašė, o gal tiesiog reikėtų pačiai, kartu su meru ir administracijo direktoriumi per patį lietų pamaklinėt gatvėm ir pasižiūrėt GYVAI kodėl tas vanduo nenubėga… O ir neproša būtų savaitėlių porą darban pavažinėt tiek žiemą, tiek vasarą per visą miestą…
20 metų važinėjau darban per visą miestą viešuoju transportu, vis dar gyva 🙂
Tokiems, kaip Palmyra, matyt autobusuose tik ir beliko važinėtis. Abiejuoju kad tokios Palmyros buvo kokioje Varšuvoje, tai tikriausiai žmogelis gautu infarktą, kaip miestas per 35 metų po sovietų sąjungos griuvimo radikaliai pasikeitė.
Jokių parku , parkeliu tik mašinu aikštelės dviračiu takai parkingai ir daugiau kiemuose ,titnalogiju amžiius , vienas bičas sakė kad gyvensim kaip švedijoj , pasirodo mes juos jau seniai aplenkėm , ten dviratis pasmus BMV , jėga .
Ačiū už smagaus juoko pliūpsnį, minki tinki! 🙂
Dviračius minsime ir mes, bet dabar dviračių takai daromi dėl paukščiuko, su aštriais užvažiavimais, po medžiais ,kurių šakos trukdo važiuoti. Siauri, neatskirti nuo pėsčiųjų- jie pastoviai vaikščioja, laksto vaikai (Girulių miškas, Dragūnų miškelis).
Trinkelės iškelnotos šaknų. Centre tai visiškas absurdas.
Sutinku! Neįmanoma nesutikti. Didžiuliai parkingai ir ta jų gausa prieš akis, kai matai tik negyvus betoną ir „blekį” , tai reiškia ne tik taršą, žemės dusinimą, bet ir emocinį šaltį, nejautrumą. Važinėju miesto autobusu jau daug metų ir galiu atsakingai tvirtinti – jokių nepatogumų nėra! Klaipėdos viešasis transportas funkcionuoja gerai. O štai užsienio miestuose tikrai ne vienas didelis ponas naudojasi arba dviračiu, arba tramvajumi ar autobusu. Arba pėsčiomis kulniuoja į darbą. Ir niekas is to nedaro tragedijos.
Kurioje vietoje pagerėjo viešasis transportas? Žiemą pastoviai šalti reikia, o vasarą kaip pirtyje kepi. Jokios higienos normos juose negalioja. Iš priemiesčių piko metu iš viso savižudybė važiuoti perkimštais autobusais. Ir važiuoja vos vieną kart per val.
Todėl ,kad taip planuoja- sausakimšus.
Automobiliu keliauju i darba 40 minučių. Autobusu dvi valandas reikia keliauti, su persėdimu. Taip pat ir iš darbo reikia grįžti. Renkuosi automobilį.
Prajuokinot, nes , panašu, kad Klaipėdą sumaišėte su Londonu 🙂 Nebent į darbą važiuojat iš Skuodo ar Plungės 🙂
Žurnalistei nereiktų šaipytis, nes ne visi maršrutai prieinami visiems gyventojams. Kai reikia važiuoti ne centrine gatve, tai dėl maršruto retumo ir kelių persėdimų tenka laukti.
Patogu važiuoti tik centrine gatve.
Man iš namų Klaipėdos ribose iki darbo viešuoju transportu- 50 minučių greičiaisiu maršrutu, iš kurių 23- pėsčiomis iki stotelės ir po. Nuvažiuoju per 10-12. O šiaip vežu vaiką į darželį, tai iki darželio dviese vyktumėme 45, iš jų- 28 pėsčiomis, jei tik trijų metų berniukas gali eiti suaugusiojo tempu. Ir po to dar 16 iki darbelio. Iki darželio nuvažiuoju per 18, nuo ten iki darbo- 5. Ačiū, kol kas vairuosiu 😅
Būtų valdžioje liberalai nebūtų nei parkingų, nei parkų.
Pabandžiau įsivaizduoti vaitkų važiuojantį autobusų ar minantį dviračiu į darbą… Fantazija neturėjo tiek pajėgumų…
Jūs teisus-meriuko vaitkaus karūna nukristų ir sprogtų muilo burbulas nuo to,kad jis su tauta, o ne išskirtinis (kaip pats išsivaizduoja).
, p.žurnaliste, galime kalbėti apie tai metų metais …tik niekas nepasikeis kol nepradėsime planuoti savo miesto. Priešingai nei Jūsų minimi skandinavai mes Klaipėdoje To nedarome jau min. 40 metų. Todėl kimšis transportas ir visa kita. Vienam politikui šauna fix idėja daryti parkingus, kitam bizas suima įrenginėti požeminius bunkerius šiukšlėm, dar kitas užsigeidžia dviračių takų, ar muzikinio, naujos sankryžos, tilto….ir viskas atsitiktinai, kur tai kažkaip pavyko įkišti. Jūsų naudojamas terminas – „miegamasis kvartalas” pats savaime suponuoja prielaidas , kad iš jo pasipils tr. srautai į darželius, mokyklas, darbus nes jame nieko daugiau nėra.Tik „miegojimas”. Dar pašonėje užveisėme 50 čiai tūkstančių naują pigių sklypų „miegamųjų rajoną”. Tik, kai sukursime žmonėms sąlygas, kad jam viskas čia pat „po ranka”, 10-15 min. atstumu pėsčiomis, žmonės patys „išlips” be jokio moralo iš auto o vaikučiai saugiai nueis ten kur jiems reikia. Tame skaičiuje ir į darželius, mokyklas. Pvz. paklauskite švietimo skyriaus vedėjos- kur jie nauji bus, kada ? . Ji nieko nežino. Bet tam, kad atsakyti-miestą, rajoną reikia nuolat stebėti, kaupti info, planuoti ir tik tada imtis realizacijų, o ne politinių fix įdėjų. O Jūs , kad toks darbas prasidėtų, taip pat galite ženkliai prisidėti tai viešindama. Tuo tarpu Klaipėda, ką ten planavimas, miestas jau du metai kaip neturi net miesto vyriausio architekto, nekalbant apie miesto planavimo padalinį ar skyrių. Miesto urbanistinės plėtros departamento vadas dievai žino kuo užsiima, bet tikrai ne miesto planavimu, nes priešingu atveju tokių klausimų niekam nekiltų.
Viską jūs parašėt teisingai, tik nesupratau, kuo aš čia dėta? Mūsų portalas nuolat rašo apie visas miesto aktualijas, ir apie trūkstamus specialistus taip pat.
tai, kad Jūs uždavėte klausimą -„Ką rinksimės….?”. Pabandžiau populiariai pasufleruoti kryptį. Ir nemanau, kad jei Taraškevičius, Grubliauskas ar Vaitkus su visa miesto taryba ims važinėti autobusu mieste kamščiai išnyks ir medžiai gausiai sužaliuos 🙂 . Gaila, kad nesupratote, bet dėkui, kad Jūs ir A.K. rašote.
Taikliai !
Jau pasirinkome. Tai parkingai , asfaltas , trinkelės. Net istorinės vietos ir tos ištrinkelizuojamos . O galėtų takelius akmenukais grįsti , skaldele išbarstyti .
taip ir turi but. miestas yra miestas, parkam turi but skirtos tam tikro vietos, tada nereikes stebetis briedziais, meskom miestuose erkiu antpludziam ir panasiai
Nekeikit Briedžių ir Meškų, tai gražios lietuviškos pavardės, o ir ne vieną gerą žmogų tokia pavarde teko pažinoti, pagarba jiems.
Visi parkinagai turi buti mokami arba išpirkti, nesvarbu centre ar pakraštyje
Na šeimoje jeigu yra keli automobiliai – tai nieko keisto. Gal jų darbas yra už miesto, ar vaikas lanko būrelį kitame miesto gale. Autobusais neprivažinėsi. Tuo labiau, kad ir autobusų grafikai nepritaikyti žmonėms, jei nuolat keičiasi, keičiasi jų maršrutai, ir kt. Kai autobusu galėsi grįžti ir vėlai vakare, ar jie bus pakankamai greiti, patogu susisiekti iš vieno miesto galo į kitą – tada žmonės ir persės į juos. Dabar jei esi senjoras – gali važinėtis tais autobusais
Manyčiau, problema yra ne parkingai miegamuosiuose rajonuose ar žmonių sąmoningumas. Klaipėdos atveju problemą sukelia Klaipėdos rajono gyventojai. 50 tūkstančių „kaimiečių” kasdien atvažiuoja į miestą ir jį užkemša. Susisiekimas viešuoju transportu su priemiesčiais – beveik joks. Kitas niuansas – valstybės politika. Danijoje mokesčiai važinėjantiems savo automobiliais yra tokie, kad net bankų direktoriai važinėja dviračiais. Nauja mašina ten kainuoja 4 kartus brangiau, nei Lietuvoje ar Vokietijoje. Ir kasmet dar ekologijos mokestis iki 10000 eurų. Tai va ir renkasi danai viešąjį transportą, nes važinėti mašina – šeichų lygio prabanga.
Tą problemą žinau, bet sąmoningai jos nekėliau, nes, įsivaizduokit, kas atsitiktų Lietuvoje, jei padidintų ekologijos mokestį?! Užteko tik PAMINĖTI apie galbūt būsimą spūsčių mokestį, koks iškart kipiškas kilo fb. Neatsitiktinai miniu skirtumus tarp lietuvių ir skandinavų mentalitetų… 🙂
Na OK, tarkim tie „rajoniečiai” užkemša miestą, bet kokio velnio miestiečiai sėdėdami po vieną automobilyje birbina į darbus? O šiaip, įdomu padaryti apklausą (jei tokios dar nebuvo) su klausimu, kaip važiuojate į darbą ir kodėl. Net neabejoju, kad pusė argumentų renkantis automobilį bus visiškai nepagrįstų ir absurdiškų
Danijoje taip puikiai sutvarkytas viešas transportas, kad kitaip net neapsimoka važinėti, o dviračių takai, tai tiesiog negali nevažinėti jais. Taipogi pesčiųjų kultūra kitokia- nevaikšto dviračių takais. Pas mus dviračių takų parodija.