Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-11 |
Rugsėjo 20 d. nuo 17 val. Šventosios jūrų uosto pievoje vyks smagi šventė – Baltų vienybės diena. Diena, skatinanti prisiminti ir puoselėti bendras lietuvių ir latvių kultūros šaknis.
Baltų vienybės diena kasmet minima rugsėjo 22-ąją, pagerbiant Saulės mūšio pergalę (1236 m.) ir simboliškai primenant apie artimą lietuvių ir latvių tautų ryšį. Šventoji, šalia Latvijos sienos esanti pajūrio gyvenvietė, šiai datai skiria svarbią reikšmę.

Baltiškas piknikas kvies ragauti lietuviškų ir latviškų patiekalų bei dalyvauti kulinarinėse varžytuvėse.
Žaidimų kiemelis vaikams pasiūlys išbandyti lietuvių ir latvių liaudies žaidimus. Šią edukaciją ves folkloro žinovas Jonas Kavaliauskas ir latvių bendruomenės atstovai.
Skonių pažinimas atvers kulinarinio paveldo lobyną – dalyviai galės susipažinti su tradiciniais patiekalais, tokiais kaip lietuviškas kastinys, latviški špekeraučiai bei patys įsitraukti į gaminimo procesą.
Dainos ir šokiai sujungs muziką ir judesį – pasirodys Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“, moterų vokalinis ansamblis „Eldija“, Rucavos etnografinis ansamblis ir kapela bei Klaipėdos Žvejų rūmų jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Žilvinas“.
Tuo pat metu Šventosios jūrų uosto administracijos pastate (Prieplaukos g. 26) vyks filmų apie Šventąją peržiūra, kurios metu žiūrovai galės pažinti šio krašto istoriją, kultūrą ir žmones.
Vakarą vainikuos Baltų vienybės ugnis – 19.30 val. pajūryje, prie senojo Šventosios molo, įsižiebs laužas, palydint saulę ir jūros bangų ošimui susiliejant su 50 būgnų garsų, kuriuos čia pat vietoje kurs patys šventės dalyviai (edukaciją ves Linas Švirinas). Laužo šviesoje skambės legendos, sutartinės apie saulę, ugnį ir jūrą, kviečiančios įsižiūrėti į amžiną ryšį tarp gamtos ir žmogaus.
Šventės veiklos pritaikytos įvairaus amžiaus dalyviams – nuo smalsių vaikų iki tradicijų mylėtojų ir kultūros entuziastų. Čia bus galima ne tik stebėti, bet ir patiems įsitraukti: žaisti, ragauti, dainuoti, šokti ar tiesiog būti bendrystėje prie ugnies.
Organizatoriai kviečia atsinešti vaišių sau ir draugui, pasinerti į baltų kultūros lobyną ir drauge švęsti bendrystę ir tradicijas.

Parengta pagal pranešimą spaudai
Nebuvo mūšyje prie Saulės jokių „lietuvių” ir „latvių”. Dalyvavo bendros žemaičių ir žiemgalių genčių pajėgos, vadovaujant kunigaikščiui Vykintui. O iki to mūšio, žemaičiai ir žiemgaliai buvo aršiausi priešai.