Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-12 |
Šio teksto tikslas nėra perauklėti žmones, kurie šiandien tiki Trumpo propaguojama vizija ir svajoja apie tokią pačią „tvarką“ Lietuvoje. Jeigu jūs iš tokių – galite toliau ir neskaityti, nes jums nepatiks.
Trumpistai paprastai jau pasidavę „tautos tėvo gelbėtojo“ mitui, ir bet kokia kritika jiems atrodo priešiška, nes autoritarinės propagandos skleidžiama ideologija jiems atrodo natūrali, kylanti iš žmogiškos prigimties: žada paprastus atsakymus, stiprų vadą, aiškias priešų figūras ir svarbiausia – tariamą moralinį atsinaujinimą.
Facebook nuotr.
Ši schema nėra nauja. Ji puikiai žinoma iš Vokietijos, kur Josephas Goebbelsas sukūrė vadinamąjį „antklodės propagandos“ modelį: neapykantą jis paslėpė po šeimos, tikėjimo, bendruomenės ir grožio kalba.
Apie Josephą Goebbelsą ir jo propagandos metodus yra nemažai mokslinių tyrimų:
David Welch, „Propaganda and the German Cinema 1933–1945“ analizuoja, kaip Goebbelsas naudojo filmus perteikti ne tik neapykantą, bet ir šeimos, tikėjimo, grožio bei bendruomenės vertybes.
Peter Longerich, „Goebbels: A Biography“ parodo, kad Goebbelsas sąmoningai „sumaišė nuodus su medumi“: šalia antisemitinių išpuolių jis sistemingai kreipėsi į universaliai patrauklias vertybes.
Ian Kershaw „The H**** Myth“ parodo, kaip režimas kūrė mitą apie H**** kaip moralinį atsinaujinimą, paremtą šeima, tikėjimu ir „tvarkos atkūrimu“.
Šie tyrimai įrodo, kad Goebbelso modelis nebuvo vien tik neapykantos propaganda. Tai buvo „antklodės propaganda“, uždengta visuotine vertybių kalba, kuri pavojingiausia todėl, kad daugeliui žmonių atrodė savaime patraukli.
Blogiausia tai, kad žmonės, pasidavę tokiam mitui, ilgainiui pradeda aklai sekti lyderiu, net tada, kai priimami sprendimai jiems patiems kenkia. Propaganda veikia ne per vieną dieną – ji lipdoma iš nuolatinių emocinių žinučių, kurios užgožia kritinį mąstymą ir galiausiai leidžia pateisinti net žalingiausias politikos kryptis.
Todėl šio teksto tikslas – ne ginčytis su tais, kurie pasirinko tikėti autoritarine retorika, bet padėti tiems, kurie jaučia nuojautą, kad kažkas negerai, tačiau neturi argumentų ar kalbos tai įvardyti. Analizuodami Goebbelso modelį ir jo atgarsius šiandien, galime rasti įrankius atpažinti sisteminę indoktrinaciją, parodyti jos mechaniką ir taip padėti apsaugoti visuomenę nuo aklo sekimo „gelbėtojais“.
Metodai
Trumpizmo ir Rusijos propagandos komunikacija nėra tik atvira neapykanta ar puolimas prieš „priešus“ – ji pavojingesnė, nes apsivelka kalba, kuri daugeliui atrodo savaime patraukli:
1. Šeima ir žmogiška šiluma
Goebbels: partija kaip šeimos gynėja; idealizuojama motina, vaikai, tradicinė šeima.
Trump/MAGA: „Traditional family values“ retorika; nuolatinis akcentas į „sveikus“ amerikietiškus vaikus, gynyba nuo tariamos „gender ideologijos“ ar „woke“ kultūros.
Rusija: kreipimasis į „tradicinę rusų šeimą“; motina vaizduojama kaip tautos gynėja („Rodina Matj“); propagandiniai filmai ir programos rodo šeimą kaip valstybės moralės pagrindą.
2. Krikščionybė ir tikėjimas
Goebbelsas: kalba apie „Dievo valią“, „Apvaizdą“; na*izmas pateikiamas kaip religinė misija.
Trump/MAGA: nuolatinis kalbėjimas apie „God, country, family“; Dievo įsitraukimas į politinius lozungus; opozicija vaizduojama kaip prieš krikščionybę kovojanti jėga.
Rusija: stačiatikybės įtraukimas į nacionalinę ideologiją; Putinas kaip „Dievo numatytas“ lyderis, apsaugantis Rusiją nuo vakarietiškos „amoralių liberalų“ įtakos.
3. Moralinis atsinaujinimas ir disciplina
Goebbelsas: Weimaras vaizduotas kaip dekadansas, chaosas, pornografija; n*ciai – tvarkos ir moralės jėga.
Trump/MAGA: Demokratų valdoma Amerika vaizduojama kaip nusikaltimų, imigracijos, narkotikų ir „moralinio nuosmukio“ kupina; „Make America Great Again“ – pažadas atkurti tvarką ir moralę.
Rusija: Sovietų griuvimas ir „Vakarų įtaka“ pateikiami kaip moralinė ir kultūrinė krizė; Putino režimas – tvarkos, disciplinos ir tautos atgimimo garantas.
4. Kultūra ir grožis
Goebbelsas: finansuotas teatras, filmai, muzika; net pramoginis turinys turėjo propagandinį toną.
Trump/MAGA: kultūrinė kova prieš „liberalias“ industrijas (Holivudą, universitetus, žiniasklaidą); „patriotinių“ produktų, filmų, istorinių pasakojimų skatinimas („1776 Commission“).
Rusija: kultūros kontrolė per televiziją, kino industriją, propagandinius renginius; istoriniai filmai šlovina Rusijos didybę, šeimos ir tradicijų vertybes.
5. Universalios vertybės kaip priedanga
Goebbelsas: „garbė“, „ištikimybė“, „bendruomenė“ monopolizuojami n*cių vardu.
Trump/MAGA: nuolatinė retorika apie „laisvę“, „teisingumą“, „patriotizmą“; oponentai vaizduojami kaip grėsmė vertybėms.
Rusija: lojalumo, patriotizmo, „tikrosios rusų dvasios“ kalba; Vakarų šalių kritika pateikiama kaip grėsmė tradicinėms vertybėms ir valstybės vienybei.
6. Kasdienė propaganda („antklodės efektas“)
Goebbelsas: net komedijos ar šeimos filmai buvo ideologiškai užkrėsti.
Trump/MAGA: Fox News, socialiniai tinklai, „patriotiniai“ prekių ženklai, sporto kultūra naudojami nuolatinei propagandai.
Rusija: televizijos ir interneto programų kontrolė; memai, popkultūra, sporto renginiai ir vaikų programos perteikia valstybės ir prezidento vertybes.
7. Vado kultas
Goebbelsas: Hitleris kaip gelbėtojas, vizionierius, žmogus iš likimo.
Trump/MAGA: Trumpas kaip „vienintelis, kuris gali išgelbėti Ameriką“; heroizavimas („I am your voice“, „Only I can fix it“).
Rusija: Putinas kaip tautos gelbėtojas, istorijos tęstinumo garantas; asmenybės kultas su patriotizmo ir moralinių vertybių motyvais.
8. Krizių išnaudojimas
Goebbelsas: ekonominės krizės, karo nesėkmės, bombardavimai – propagandos katalizatorius.
Trump/MAGA: migrantų bangos, Covid-19, nusikalstamumas, „rinkimų falsifikavimas“ – egzistencinės krizės, kurioms spręsti reikalingas stiprus lyderis.
Rusija: sankcijos, geopolitinės grėsmės, Ukrainos karas – valstybės vienybės, moralės ir tautos išlikimo klausimas; krizė pateikiama kaip Putino lyderystės legitimacijos įrankis.
9. „Visuotinio karo“ propaganda
Goebbelsas: 1943 m. – „Totaler Krieg“, mobilizacija iki paskutinio žmogaus.
Trump/MAGA: nėra tiesioginio atitikmens, bet metaforiškai – „totalinė kultūros kova“ („This is the final battle“). Po Čarlio Kirko nužudymo prasidėjo retorika „Tai – karas“. Socialiniuose tinkluose mirga „arba jūs leiskite susitvarkyti mums, arba patys naudokite armiją“.
Rusija: mobilizacijos retorika: „visuotinis tautos vieningumas prieš Vakarus“; visuomenė įtraukiama į ideologinę kovą per medijas ir valstybės renginius.
Kur neatitinka Goebbelso modelio
Atvira genocidinė neapykanta: Goebbelsas atvirai kalbėjo apie žydų sunaikinimą; Trump/MAGA ir Rusija apsiriboja migrantų demonizavimu, bet nėra atviro valstybės genocido programos.
Cenzūros lygis: Goebbelsas valdė visą žiniasklaidą; JAV – demokratinė žiniasklaida egzistuoja; Rusija – visiškai kontroliuojama valstybės.
Estetika ir institucinė prievarta: n*cių propaganda rėmėsi kino, teatro, simfonijų produkcija ir valstybės smurtu; Trumpo komunikacija paremta mitingais, socialinių tinklų turiniu, Rusijos – emocine, bet centralizuota cenzūra.
Propagandos kritikų neutralizavimas
Vienas pagrindinių autoritarinės propagandos metodų neutralizuoti kritiką – parodyti, kad visi, kurie kovoja prieš blogybes ar neteisybę, iš tikrųjų yra amoralūs ar kenksmingi, nes jų veiksmai neva prieštarauja kitoms propaguojamoms visuotinėms vertybėms tokioms kaip šeima, tikėjimas ar tradicijos.
Šis metodas veikia per vertybių perėmimą ir iškraipymą: propagandos kūrėjas nuolat kartoja, kad tik jo sistema, jo lyderis ir jo ideologija gina „tikrąsias vertybes“. Kiekvienas kritikas, kuris rodo opoziciją arba skatina permąstyti veiksmus, vaizduojamas kaip „grėsmė vertybėms“, t. y. kaip nepatikimas, amoralus ar destruktyvus.
Tai sukuria paralyžiuojančią dilemą: žmonės, norintys būti moralūs, nesiryžta kritikuoti propagandos, nes bijo būti suvokiami kaip „priešai šeimos, tikėjimo ar bendruomenės vertybių“. Psichologiškai ši taktika labai stipri, nes daugeliui žmonių vertybės giliai susijusios su moralumu. Jei kritika pateikiama kaip „vertybių priešas“, žmonės instinktyviai atsitraukia nuo kritiko ir jo argumentų.
Taip propaganda ne tik silpnina opoziciją, bet ir perkreipia moralinę hierarchiją, padarydama save vieninteliais „tikrais moralės gynėjais“. Šis metodas buvo naudojamas Goebbelso propagandoje, Trumpo/MAGA komunikacijoje („visi, kurie kritikuoja prezidentą, iš tiesų kenkia Amerikos šeimai ir tradicijoms“) ir Rusijos režime (opozicija pateikiama kaip Vakarų agentai, griaunantys tautos vertybes).
Trumpizmo ir Rusijos propaganda, kaip ir Goebbelso, siekia ne vien atviros neapykantos, bet ir emocinio „apsiuvimo“ universaliomis vertybėmis – šeima, tikėjimu, morale, bendruomene. Tokiu būdu ji atrodo ne kaip radikali revoliucija, o kaip „moralinis grįžimas namo“.
Tekstas skelbtas socialiniame tinkle
Amorali visuomenė yra silpna, pasmerkta visuomenė. Amoralumas sužlugdė net tokią galybę, kaip senąją Romos imperiją. Todėl Hitleris ar Stalinas amoralumo savo valstybėse netoleravo. Ar dėl to, kad šie diktatoriai netoleravo amoralumo, mes turėtume jį toleruoti? Skirkim nuodus nuo medaus, medus (šeimos, tikėjimo, grožio bei bendruomenės vertybės) yra, buvo ir bus visuomenės maistas ir vaistas.
Trampo gretinimas su galvažudžiais Hitleriu (Gėbelsu) ir Stalinu (Putinu) yra smarkiai perdėtas ir neteisingas, su partiniu kvapeliu. Nepaisant nusivylimo dėl per menkos paramos užpultai Ukrainai, argi sąžininga Trampui prikišti, pavyzdžiui, visuotinę karo propagandą?