Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-15 |
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pastatas savaitgalį grėsmingo dangaus nepabūgusiems lankytojams atvėrė savo duris. O už jų – šešias tonas sveriančios saugyklos durys, priešgaisriniai vartai, betoninės sienos, dviejų durų tambūras bei keturis kilometrus besidriekiantys valstybės archyvo dokumentai.
Gabrielės Kirėjėvos nuotr.
Archyvą patyrinėti panorę „Pastatai kalba“ atviros architektūros lankytojai sekmadienį ekskursiją pradėjo nuo pilką dangų dideliuose languose atspindinčio modernaus pastato išorės.
„Man sakė – būtinai reikia nueiti į banką, saugyklas pasižiūrėti, archyvą. Taip ir susigundėm“, – dalinosi į ekskursiją atvykusi Rita. Ji pasakojo, kad šį objektą rekomendavo architektūra besidominti draugė, todėl pažiūrėti Klaipėdos regioninio archyvo pastato vidaus, kaip ir trys dešimtys kitų smalsuolių, atvyko iš pat ryto.
Visgi, prieš išvystant, kas slypi pastato viduje, lankytojams teko susipažinti ir su jo priešistore.
„Kadangi uosto darbuotojams ir jų šeimoms atsirado poreikis turėti švietimo įstaigas, tai pirmas pastatas, kuris atsirado šioje vietoje, buvo dviejų aukštų darželis“, – atskleidė pastato istoriją įdėmiai besiklausantiems lankytojams pasakojusi architektė, savanorė-gidė Kristina.
Tačiau, pasak jos, atkūrus nepriklausomybę ir įvedus litą, išaugo poreikis šalia uosto turėti banką, kuris galėtų naują valiutą iškeisti. Todėl buvusi darželio erdvė virto administraciniu Lietuvos banko filialo pastatu, prie kurio netrukus prijungti ir keli kiti priestatai, įrengti taip, kad užtikrintų pinigų laikymo saugumą.
Įėjus pro stiklines, tarp didelių pastato langų įsiliejančias duris – pirmas įrodymas, liudijantis, kad pastatas kadaise priklausė bankui. Tai dvi storastiklės kasos, pagamintos iš aliuminio vitrinų, kurių stiklo storis vietomis siekia net trijų pirštų plotį.
Gabrielės Kirėjėvos nuotr.
„Kad išmontuotų vieną tokio pločio vitriną, keturi vyrai ją kėlė“, – pasakojo Kristina.
Užnugaryje palikus grynų pinigų zoną, kurioje buvo aptarnaujami banko klientai, lankytojus pasitiko pasigrūsti paskatinęs apsaugos postas. Tačiau jame – ne monitoriai, o didelis pastato žemėlapis, kuriame anksčiau mirksėdavo daugybė lempučių. Pasak gidės, šiame pastate, jam dar priklausius bankui, dirbo 45 darbuotojai, o iš jų net trys dešimtys buvo apsaugos darbuotojai.
Ir, įveikus dvidurį tambūrą, iš kurio galima išeiti tik uždarius pirmąsias duris, lankytojai ilgu koridoriumi galėjo patekti į pagrindinę archyvo saugyklą. Pasak „Pastatai kalba“ mentorės, architektės Mildos, būtent ši saugykla ir jos saugumo įtvirtinimai labiausiai domina lankytojus.
Saugykloje telpa šeši kilometrai popierinių dokumentų lentynose sustačius juos stačiai. Visi keturi kilometrai šiuo metu saugomų dokumentų sustatyti į ant bėgių riedančias lentynas, kurios, anksčiau skirtos pinigams laikyti, buvo pritaikytos dokumentams. Svečiams pasukus rankeną, milžiniškos lentynos pradeda riedėti bėgiais ir taip galima pasiekti norimus dokumentus.
„Tarp pačios saugyklos ir išorinės pastato sienos yra pusės metro tarpas. Ji yra pastatas pastate“, – teigė savanorė-gidė Gabija. Puse metro nuo pastato atskirta saugykla yra apsišarvavusi ir šešias tonas sveriančiomis durimis.
Gabrielės Kirėjėvos nuotr.
„Jeigu kažkas bandytų pragręžti duris, skiltų stiklas ir visi užraktai automatiškai įlįstų į vidų ir taptų visiškai neįmanoma jų atidaryti“, – pasakojo Gabija.
Be to, kilus gaisrui, nusileistų ir priešgaisriniai vartai, kurie saugyklą ir aplink ją esančią oro erdvę atskirtų nuo likusios pastato dalies.
Pusės metro storas betonines sienas skiriančiu tarpu drąsesni ekskursijos dalyviai galėjo patys apeiti visą saugyklą. Visgi, vis prie šono prisiliečiančios šaltos betono sienos priminė erdvės dydį, todėl einant prietema jausmas nebuvo jaukus.
Gabrielės Kirėjėvos nuotr.
Vis dėlto, pagrindinėje saugykloje saugomi dokumentai yra ne visas archyvų turtas. Grįžę į ne tokiomis grėsmingomis sienomis apsitaisiusį administracinį pastatą, lankytojai galėjo išvysti elektroninėje archyvų sistemoje saugomos filmuotos medžiagos ištraukas. 20 metų archyve dirbanti Raimonda Mažrimienė taip pat supažindino smalsuolius su internetinės archyvų svetainės paieškos sistema.
„Klaipėdos valstybinis archyvas yra vienas saugiausių valstybinių archyvų sistemoje“, – teigė R. Mažrimienė.
Ekskursijai pasibaigus, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo kiemo aukštas tvoras sudrebino plojimai savanoriams-gidams.
Sveiki
Taip pradžioje buvo vaikų darželis kurį teko lankyti 1963 -1967 m.Turiu iikusių foto nuotraukų ,bidaus patalpose ir vieną kieme.O įėjimas ,vartai toje paeioje vietoje.Ačiū.
Dalia.