Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-16 |
Ateinantį pavasarį buvusioje savo laivyno bazėje vandenilio gamybos ir pilstymo stotį ketinanti pradėti eksploatuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikisi, kad čia pagamintas vandenilis bus pigesnis nei Antverpeno uoste, kuriame įgyvendintas toks projektas laikytas pavyzdžiu klaipėdiečiams.
Žurnalistams Uosto direkcija sudarė galimybę aplankyti minėtajame uoste kompanijos CMB.TECH pastatytą ir eksploatuojamą vandenilio stotelę, kurioje šiuo kuru gali pasipildyti tiek lengvieji automobiliai, tiek sunkusis transportas, tiek ir laivai. Ši stotelė yra apie 600 m astumu nutolusi nuo Antverpeno uosto direkcijos pastato, už 500 m veikia alaus darykla, kaimynystėje, už 100 metrų, veikia didmenine elektros įrenginių prekyba užsiimanti įmonė.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Antverpeną ėmėme kaip pavyzdį, nes tai kone viena pirmųjų pasaulyje tokių stotelių. Ta pati koncepcija bus ir Klaipėdoje – nedidelė gamybos stotis, gamyba naudojant elektrolizerius, elektrą ir vandenį. Pagamintas produktas saugomas talpose, Klaipėdoje bus saugoma iki pusantros tonos. <…> Čia 1,2 megavato, Klaipėdoje – 1,25 megavato, čia pagaminama 450 kilogramų per dieną, Klaipėdoje – apie 500“, – sakė Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Pasak jo, skirtumas Klaipėdoje bus tik tas, kad sunkvežimiams ir lengviesiems automobiliams, kuriems reikalingi skirtingi slėgiai, bus atskiros stotelės.
Pirmadienį Anverperpeno stotelėje vandenilis buvo parduodamas po 17,99 Eur/kg.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad praėjusį mėnesį Uosto direkcija už 75 650 eurų įsigijo vandeniliu varomą automobilį „Toyota Mirai Ambassador“, maksimaliai vienu degalų pripildymu galintį nuvažiuoti 650 kilometrų. Jo apžvalgose rašoma, kad 100 km nuvažiuoti šis automobilis sunaudoja nuo 0,76 iki 0,84 kg vandenilio priklausomai nuo važiavimo sąlygų. Tad skaičiuojant belgiška kaina 100 km su „Toyota Mirai Ambassador“ nuvažiuoti atsieina nuo 13,67 iki 15,11 Eur.
A. Latakas teigė, jog siekiama, kad Klaipėdoje vandenilis kainuotų 10-12 eurų už kilogramą.
„Turime gauti nusipirkti žalią elektrą už mažiau nei 10 centų. Ieškome variantų, tikimės, kad nueisime į vieną ir kitą projektą, ir užsigarantuosime mažesnę elektros kainą“, – sakė jis.
CMB.TECH yra sukūrusi sprendimus, kai vandenilis įpurškiamas tiesiai į dyzelinį vidaus degimo variklį ir taip sunkvežimiuose arba laivuose tik pusė sunaudojamo kuro sudaro taršusis dyzelinas. Esant sunkumams užsipildyti vandenilio talpą, tokia transporto priemonė gali naudoti tik dyzeliną.
Uosto direkcijos užsakymu už 12 mln. eurų be PVM jau gaminamas pirmasis Lietuvos istorijoje vandeniliu ir elektra varomas laivas. Jis švarins kitus į uostą įplaukiančius laivus, priimdamas iš jų atliekas. Pasak A. Latako, šis laivas per metus turėtų sunaudoti apie 30 tonų vandenilio.
Uosto direkcija taip pat yra pasirašiusi memorandumus su bendrovėmis „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Bega“, kurios ketina surasti sprendimus, kaip naudoti vandenilį uoste dirbantiems geležinkelio sąstatų stūmikams.
A. Latakas apgailestauja, kad nepavyko „rimtas ketinimas“ vandeniliu varyti ir Klaipėdos visuomeninį transportą, nes Škotijoje, Aberdyne, esą „praktiškai visas viešasis transportas naudoja vandenilį“. Pasak Uosto direkcijos vadovo, kita vandenilio gaminimo ir pilstymo stotelė bus pastatyta Vilniuje, kuris numato įsigyti 18-20 tokių autobusų.
Dalies visuomenės pasipriešinimo sulaukusios aikštelės, skirtos vandenilio gamybai ir tiekimui, statybos darbai buvusioje Uosto laivyno bazėje pradėti šią liepą. Dėl šių darbų su UAB „Gevalda“ pasirašytos sutarties vertė – 1,611 mln. Eurų. Pernai spalio viduryje Uosto direkcija jau pasirašė sutartį su „MT Group“, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus. Sutarties, kuria rangovas įsipareigoja užtikrinti ir gamyklos garantinę priežiūrą pirmuosius dvejus metus, suma siekia 8,7 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčių. Skelbta, kad žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
A. Latako teigimu, kompresorių ir talpų bandymai jau atlikti, rugsėjį bus atliekami kiti. „Įranga spalio-lapkričio mėnesiai turi būti suvežta. Balandį turėtų prasidėti gamyba“, – sakė jis.
Anot Uosto direkcijos vadovo, kadangi tai yra pirmas toks projektas Baltijos šalyse, dar nėra „standartų, kriterijų, bendros kainodaros“. Dėl to bendradarbiaujama su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, Energetikos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos departamentu, kaip reikia „susitvarkyti licencijas, gamybai, sandėliavimui, pardavimui“.
A. Latako teigimu, jau yra paruoštas ir Vandenilio įstatymo projektas, bet jei direkcija startuotų greičiau nei kad jis bus priimtas, galbūt Klaipėdos stotelė būtų laikoma „bandomuoju projektu“.
„Atviros Klaipėdos“ žurnalisto kelionės išlaidas į Antverpeną padengė Uosto direkcijai, publikacijos turiniui tai įtakos neturi.
Vandenili gamina iš nuoteku arba juos vandens
Latakas gamis iš geriamo gero vandens. Tai yra nusikaltimas
Kad Antverpenas gamina vandenili iš JŪROS VANDENS, O LAYAKAS GAMINS IŠ GELO ,GERIAMO VANDENS. KODĖL PIGIAU :NUDRUSKINTI VANDENS NEREIKIA……..
Mulki, tu, mulki. Pasižiūrėk pirmiau į žemėlapį, kurioje vietoje yra Antverpenas.
Tiksliai užvardinai save ,,trolis NES BANDAI MULKINTI VISUOMENĖ. NES NIEKUS VANDENILIS NEGAMINAMAS IŠ GELO VANDENS KAIP NORI LATAKO ŠAI…KA.
TAI pasislepk geriau