Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-24 |
Nors tikroji Lietuvos baleto 100-mečio data yra laikoma gruodžio 4-oji, kai tą dieną 1925 m. šalyje pirmą kartą buvo parodytas profesionalus baletas „Kopelija“, baleto šimtmečiui skirtus renginius Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradeda jau šį savaitgalį.
Kartu šokio diptiku „Formos“ startuoja ir naujasis teatro sezonas, šį penktadienį ir šeštadienį žiūrovams pristatysiantis Gajaus Žmavco premjerą „Saldžiakartės būties pastraipos“ bei parodysiantis jau matytą britų choreografo Douglaso Lee „Callisto“, iš elingo erdvės perkeltą į teatro sceną.

„Esam šokio judesy visą rudenį ir tuo labai džiaugiamės“, – trečiadienį pristatydama naujojo sezono pradžią bei baleto šimtmečiui skirtus renginius kalbėjo teatro vadovė. Palmiros Martinkienės nuotr.
Pasak Muzikinio teatro vadovės Godos Giedraitytės, klaipėdiečiai Lietuvos baleto šimtmečio proga yra pakviesti į gastroles Estijoje bei Vilniuje, o spalio 30 dieną surengs antrąjį tarptautinį baleto galą vakarą, kuriame dalyvauti be Baltijos šalių šokėjų yra pakviesti žinomi baleto meistrai iš Vokietijos, Italijos bei kai kurių Azijos šalių. Be to, šokio spektaklį jauniesiems teatro žiūrovams „Panama yra graži“ ruošia teatro choreografė Daria Verovka – jo premjera numatyta lapkričio mėn.
„Esam šokio judesy visą rudenį ir tuo labai džiaugiamės“, – trečiadienį pristatydama naujojo sezono pradžią bei baleto šimtmečiui skirtus renginius kalbėjo teatro vadovė.
Ir muzikantai, ir šokėjai – ant tos pačios scenos
Pasak teatro baleto meno vadovo G. Žmavco, šį savaitgalį vyksianti šokio spektaklio premjera savyje sujungs du labai kontrastingus pastatymus. Jei jo kolegos Douglaso Lee „Callisto“ šokėjai turės paklusti elektroninės muzikos ritmikai, tai pagal jo paties muziką sukurtame spektaklyje šokėjams akompanuos gyva muzika – teatro simfoninio orkestro styginių grupė. Jo nuomone, tokia skirtinga diptiko sudėtis tik praturtins teatro repertuarą, kokį esą labai retai galima sutikti net ir žinomų Europos teatrų scenose.
Nors šokio kūrėjas teigė nenorintis iš anksto atskleisti visų kortų, vieną išskirtinį sumanymą jis paminėjo. Pasak G. Žmavco, muzikantai šį kartą šokėjams pritars ne iš tradicinės teatro duobės, o gros, būdami ant scenos šalia šokėjų kaip visaverčiai spektaklio dalyviai. Tai, jo teigimu, tiek baleto šokėjams, tiek ir muzikantams suteikia ir naujų patirčių, ir naujų iššūkių, tačiau esą žiūrovai dėl to turėtų būti maloniai nustebinti. Be to, po ilgesnės pertraukos baleto šokėjos pasirodys su tradiciniu klasikinio baleto atributu – puantais.
„Tai universalūs, iš viso pasaulio atvykę baleto profesionalai, atstovaujantys įvairioms baleto mokykloms. Po kelerių metų jie vėl šoka ant puantų – tai iššūkis šiuolaikinio šokio atlikėjams, tačiau labai svarbi klasikinio baleto dalis. Puantai suteikia pastatymui papildomos estetikos“, – salė G. Žmavcas.
Jis taip pat džiaugėsi bendradarbiavimu su Vladimiru Konstantinovu, kuris jo sukurtą muziką pritaikė orkestrui ir pats diriguos šokio spektakliui.
Kiti baleto šimtmečiui skirti renginiai
Pasak G. Giedraitytės, jau minėtą tarptautinį baleto galą koncertą spalio pabaigoje lydės pokalbių vakaras, į kurį yra pakviestas žinomas baleto istorikas Helmutas Šabasevičius bei Nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovė Jurgita Dronina.
„Prisijungs ir mūsų kolegos, padiskutuosim apie tai, kas buvo baletas, kas yra baletas ir kas žada ateity būti bei kiek mūsų baletas prisideda prie Europos ir pasaulio progreso“, – sakė teatro vadovė, išreiškusi viltį, jog pokalbis bus įdomus ir naudingas.
Be to, teatro foje spalį bus atidaryta Vaivos Abromavičiūtės foto paroda, į kurios pristatymą atvyks ir Čiurlionio meno mokyklos atstovai.
G. Giedraitytė taip pat pasidžiaugė, jog į iškilmingą baleto šimtmečio minėjimą Vilniaus operos ir baleto teatre gruodžio mėnesį kartu su Kauno muzikiniu teatru yra pakviesti ir klaipėdiečiai, parodysiantys didžiulio populiarumo sulaukusį choreografo Alexanderio Ekmano šokio spektaklį „Kaktusai“.
Savo ruožtu teatro vyriausias choreografas Aurelijus Liškauskas pakvietimą į Vilnių pavadino istoriniu, nes teatras sostinėje gastroliavo prieš ketvirtį amžiaus, o reikli Vilniaus publika esą jau dabar reiškia didžiulį susidomėjimą būsimu klaipėdiečių pasirodymu.
„Mūsų baleto trupė sparčiai tobulėja, jos progresijos kreivė vis kyla aukštyn, tad džiaugiamės sulaukdami didžiulio publikos susidomėjimo“, – sakė jis.
Parašykite komentarą