Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-24 |
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kartu su Lietuvos širdies asociacija kviečia aktyviai paminėti Pasaulinę širdies dieną. Rugsėjo 28 d., sekmadienį, 11 val. nuo KUL Jūros korpuso startuos tradicinis dviračių žygis.

Jo dalyvių lauks bendra mankšta, kurią ves KUL socialinio partnerio Klaipėdos baseino treneris, susitikimas bei pokalbis su profesionaliais dviratininkais, sveika košė.
„Dviračių žygis – tai daugiau nei sporto renginys. Jis simbolizuoja rūpestį širdimi ir kviečia išgirsti savo gyvenimo ritmą. Širdis – tai mūsų variklis, mūsų muzika, mūsų jėga. Ji reaguoja į kiekvieną pasirinkimą – judėti ar likti sėdint, miegoti pakankamai ar aukoti poilsį, bendrauti ar užsidaryti vienatvėje. Net maži pokyčiai kasdienybėje – pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, kokybiškas miegas ar sąmoningas streso mažinimas – labai reikšmingi žingsniai sveikesnės širdies link. Ši diena ir šis žygis yra kvietimas tuos žingsnius žengti drauge“, – sako renginio iniciatorė, KUL gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos regiono vadovė dr. Rūta Raugelienė.
Pasak jos, Pasaulinė širdies diena, minima kasmet rugsėjo 29-ąją, yra proga priminti apie širdies ir kraujagyslių ligas, jų priežastis bei prevencijos galimybes.
„Kasmet ši diena turi konkrečią temą, kuri padeda perduoti svarbiausią žinutę visuomenei. Šių metų šūkis – „Nepraleisk nei dūžio!“ – ragina atkreipti dėmesį į pirmuosius širdies siunčiamus signalus. Neįprastai greitas ar lėtas širdies ritmas, dusulys, krūtinės skausmas ar nuovargis – tai ženklai, kad reikia nedelsiant kreiptis pagalbos. Negalima tikėtis, kad „praeis savaime“. Įprastai kalbame apie klasikinius rizikos veiksnius – rūkymą, nesveiką mitybą, fizinio aktyvumo stoką, padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia dar daugiau rizikos veiksnių, apie kuriuos turime žinoti. Vienas jų – prastas miegas. Širdis, kaip ir kiekvienas raumuo, turi pailsėti. Lėtinis miego trūkumas jai prilygsta nuolatiniam maratonui. Labai svarbus ir psichologinis stresas, socialinė aplinka: vienatvė jau pripažįstama nepriklausomu širdies ligų rizikos veiksniu. Taip pat aplinkos tarša didina infarkto ir insulto tikimybę. Net mūsų gyvenimo būdas prie ekranų – jei valandų valandas sėdime, neutralizuojame net sporto teikiamą naudą. Todėl prevencija šiandien yra daug platesnė nei vien tik judėjimas – tai sąmoningas rūpestis visais gyvenimo aspektais, kurie stiprina širdį – laikas širdies sveikatai yra lemiamas“, – sako R. Raugelienė.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą