Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-25 |
Rugsėjį į Klaipėdos mokyklas sugrįžę mokiniai susidūrė su naujove – kai kurios įstaigos jau riboja arba visiškai draudžia mobiliųjų telefonų naudojimą pamokų ir net pertraukų metu. Kalbinti moksleiviai tokius ribojimus vertina palankiai. Kartu pastebima, jog skirtingos taisyklės sukelia painiavą šeimoms, kurių vaikai mokosi ne toje pačioje įstaigoje.
Savo ruožtu įstatymo pataisas dėl mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose inicijavusi parlamentarė Ligita Girskienė ir toliau laikosi nuomonės, jog tai reglamentuoti reikia būtent įstatymu. Savo pataisų variantą numato siūlyti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Mokyklos mato naudą
Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla – viena iš nuo rugsėjo pradėjusių taikyti naują mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų IT įrenginių naudojimo tvarką. Mokyklos direktorė Lina Nedveckienė paaiškino, jog 1–4 klasių mokiniai telefonus atiduoda mokytojui ryte į dėžutes ir juos atsiima tik po pamokų. 5–10 klasių mokinių įrenginiai paliekami specialioje saugykloje pas budėtoją. Visi įrenginiai turi būti išjungti arba nustatyti begarsiu režimu. Jei mokinys nesutinka jų palikti – tiesiog nesineša telefono į mokyklą. Tačiau yra ir išimčių – įrenginiai leidžiami tik pamokose su mokytojo leidimu ugdymo tikslams, mokiniams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, arba kai būtina skubiai susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis.
Teigiama, kad dėl tokios tvarkos mokiniai labiau bendrauja tarpusavyje, geriau susikaupia pamokose. Tėvai esą džiaugiasi, reakcijos daugiausia teigiamos.
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija telefonų ribojimą įdiegė dar vasarį, kai ministerijos rekomendacijos dar nebuvo paskelbtos. Pasak direktorės Jolitos Andrijauskienės, telefonų naudojimas skirstomas pagal mokinių amžių. Pradinukai telefonus palieka dėžutėse tiek pamokų, tiek pertraukų metu. Vyresniems mokiniams telefonai draudžiami pamokose, bet per pertraukas gali būti naudojami mokymosi tikslais.
„Pertraukų metu vaikai daugiau bendrauja, skaito knygas, žaidžia stalo žaidimus, tai rodo naudą“, – sako direktorė.
Pasak jos, tik trijų mokinių tėvai iš daugiau nei 700 nepritarė naujovei. Tačiau kartu direktorė pabrėžia ir iššūkius: „Skirtingos taisyklės skirtingose mokyklose sukelia painiavą šeimoms, kurių vaikai mokosi skirtingose ugdymo įstaigose.“
Mokinių balsas
Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Melita Mikalevičiūtė teigia, kad patys mokiniai dažnai pastebi, jog mobilieji telefonai iš tikrųjų blaško ir nepadeda gerai susikaupti arba įsisavinti informaciją. Esą jie patys mano, kad tas ribojimas yra naudingas. Vis dėlto, pasak M. Mikalevičiūtės, draudimas neturėtų būti absoliutus.
„Ribojimo sąlygos neturėtų būti labai varžančios, kadangi mobiliojo telefono naudojimas ugdymo procese gali būti ir mokymosi įrankis, kuris padeda geriau įsisavinti ar atlikti tam tikras užduotis. Tam tikro amžiaus mokiniams taip pat turėtų būti numatomos įvairios sąlygos dėl sveikatos, dėl susisiekimo su tėvais, globėjais, pagalbos institucijomis“, – sakė pašnekovė.
Be to, anot vienos iš Moksleivių sąjungos vadovių, sprendimai turėtų būti priimami bendruomeniškai. „Kiekviena ugdymo įstaiga pagal rekomendacijas yra įgalinta pati priimti sau patogiausią, efektyviausią sprendimą atsižvelgiant į savo savivaldos poreikius“, – teigia ji.
„Pamokose tai padeda labiau susikoncentruoti, nes telefonas neblaško. Nebūna pagundos žiūrėti į jį. Bet per pertraukas kartais būna nuobodu – norėtųsi pažiūrėti, kas vyksta telefone ar susisiekti su šeima“, – sako Hermano Zudermano gimnazijos mokinių parlamento prezidentė Rimantė Dautaraitė.
Pasak jos, mokiniai kartais bando apeiti taisykles: „Kai kurie vis tiek kartais pasižiūri į telefoną slapčia, tačiau manau, kad telefonai mokykloje labiau trukdo, nes jie dažniausiai blaško.“
Ar reikalingas įstatymas?
Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų draudžiama mokiniams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis, įregistravusi klaipėdietė parlamentarė Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos narė Ligita Girskienė mano, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas ne tik mokyklų vidaus tvarkomis, bet ir įstatymu.
„Įstatymo projektas jau yra po pateikimo, bet dar nėra pasiekęs Seimo posėdžių salės – šiuo metu jis svarstomas komitetuose. Girdžiu daug įvairių nuomonių, bet sulaukiu daug laiškų iš mokyklų vadovų, mokytojų, moksleivių tarybų, tėvų, kad reikia įstatyminio reglamentavimo. Problema per didelė, kad paliktume tik mokykloms spręsti“, – teigia politikė.
Pasak jos, puikių pavyzdžių netrūksta – viena jų esą yra Klaipėdos „Vyturio“ progimnazija.
„Apsilankiau šioje mokykloje, jie jau, regis, trejus metus taiko telefonų ribojimo tvarką. Mokiniai neturi pretenzijų, pagerėjo dėmesio koncentracija, mokymosi procesas. Telefonai sudedami į dėžutes, viskas vyksta sklandžiai. Jei reikia – mokinys gali per auklėtoją susisiekti su tėvais. Turime galvoti ne apie patogumą, o apie vaikų sveikatą ir ugdymo kokybę. Ribojimai padėtų užtikrinti ir geresnius rezultatus, ir sveikesnę ugdymo aplinką“, – sako L. Girskienė.
Paskirtoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė trečiadienį teigė, kad spalį Seimą turėtų pasiekti dar vienas įstatymo projektas dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo mokyklose.
„Rekomendacijos yra išsiųstos į mokyklas, tačiau šiuo metu, kadangi pereinama į kitos Vyriausybės darbą, netrukus teiksime suderintą įstatymo projektą. Jį spalį pateiksime Seime. Pagrindinė nuostata bus, kad kiekviena mokykla privalomai pasirengtų savo tvarkos aprašą“, – teigė R. Popovienė.
Pasak jos, švietimo įstaigos tvarkas galėtų nusistatyti pačios arba vadovautis ministerijų rekomenduojamu variantu.
INFORMACIJA
Rugpjūčio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijas. Vadovaujantis jomis, mokyklos turi pasirengti savo taisykles, ribojančias asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimą.
Mokyklos tvarkoje turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka, pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų.
Rekomendacijose nustatomos ir išimtys, kada telefonai galėtų būti prieinami mokiniams. Pavydžiui., telefonais ugdymo tikslais ir mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto iniciatyva galėtų naudotis 9–10 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai. Mobilieji telefonai taip pat turi būti prieinami mokiniams, kuriems dėl jų sveikatos ar kitų išskirtinių aplinkybių jie reikalingi. Mokyklos tvarkoje taip pat turėtų būti nustatoma, kaip mokiniai greitai galėtų susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis, jeigu kiltų toks poreikis.
Praeitos kadencijos Seimas nepritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siekiama reglamentuoti mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimą mokyklose. 2022 m. balandį tokia buvusio Seimo nario Justo Džiugelio Seimui pateikta iniciatyva nesulaukė pritarimo po pateikimo.
Tegul jiems uždeda antkaklius dėmesio kontrolei, kaip Kinijoje.
Jei rimtai, tai situacija yra dviprasmiška. Viena vertus, telefonas pats tapo tokiu apykakle; yra tyrimų, kad žmonės, reguliariai žiūrintys „TikTok“ ar „Shorts“, tampa kvailesni ir pažeidžiamesni depresijai. Kita vertus, tik kvailys meluotų sau ir aplinkiniams, kad pagrindinė mokyklos užduotis yra kita negu kažkur laikyti mažus šunsnukius, kol jų tėvai smaugiasi kaip vergai, ir išmokyti juos paklusnumo, kad ateityje jie taip pat pluštų. Ir, žinoma, čia mobilieji telefonai trukdo tai padaryti.