Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-28 |
Skaitymas – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau dažnam kyla klausimas, kaip suspėti įveikti vis didėjantį informacijos kiekį. Greitojo skaitymo metodikų dėstytoja, „Karjeros akademijos“ įkūrėja bei meno psichologijos specialistė Vida Daukšienė sako, kad greitasis skaitymas gali būti svarbus tiek moksluose, tiek profesinėje veikloje.
Kas jus paskatino domėtis greitojo skaitymo metodika?
Prieš daug metų, kai pradėjau dėstyti lyderystės metodikas, aš užduodavau žmonėms perskaityti literatūros sąrašą ir jie sakydavo, kad neturi laiko. O tais laikais aš jau buvau gerai pramokusi greitojo skaitymo metodikas. Jas aš išmokau dėl savo vaikų. Jie man atpasakodavo knygas kurdami tekstus. Aš turėdavau juos perskaityti, man buvo labai sunku. Ir galvojau, gal yra kažkokios metodikos, kad man nereikėtų taip pažodžiui skaityti. Aš pradėjau labai daug domėtis, važiavau į Vilnių, mokiausi. Tai buvo taip sunku, nes metodika tais laikais buvo tokia, kad skaitai knygą ir dainuok mintyse arba skaičiuok nuo šimto iki vieno atbuline tvarka. Kai išmokau, mano mokomi lyderiai pradėjo prašyt, kad aš juos mokyčiau.
Apie kokius laikus jūs kalbate?
Aš pradėjau lyderystę dėstyti 2006-aisiais, bet greitojo skaitymo metodikos tapo aktualios vaikams tik 2013 metais, kai įvedė rekomendacinio pobūdžio testus. Tad antra, ketvirta, šešta, aštunta klasės laikė skaitymo ir raštingumo testus, kuriuose reikėdavo per 45 minutes perskaityti mažiausiai 12 puslapių, bet jie nespėdavo. Ir atsitiko taip, kad tie lyderiai pradėjo vesti savo vaikus, kad aš juos apmokyčiau. Aš tikrai žinojau, kad tie vaikai neišmoks taip, kaip mus mokė, todėl labai daug pradėjau domėtis pasaulinėmis metodikomis, kaip moko vaikus. Ir pradėjau mokyti. Poveikis buvo labai stiprus, geras. Vaikai labai greitai išmoko, ypač pradinukai.
Lietuvoje mes galėjome mokytis pagal Aivarą Pranauską, kuris jau buvo parašęs greitojo skaitymo vadovėlį, bet to buvo negana, nes reikėjo ir atminties lavinimo. Geriausias jos lavinimo specialistas yra Tonis Buzanas, o pasaulyje greitojo skaitymo metodikų kūrėja buvo Evelina Wood. Iš viso dabar yra penki mokymosi lygiai. Ir kai vaikai juos baigia, gauna sertifikatą, medalį ir gali ateiti kitų vaikų ir suaugusiųjų mokyti.
Suaugę irgi mokosi, nes ateina žmonės su perdegimo sindromu. Suaugusiems yra tik du lygiai: greitasis skaitymas ir atmintis. Jiems to užtenka. Ir po to jie turi tiesiog vaidinti, kad dirba.
Kiek laiko užtrunka vaikams išmokti pagrindinių metodikų?
Tai trunka tik dvi valandas. Vaikas atsineša penkias knygas ir per tas dvi valandas jis greitai su jomis susipažįsta, atpasakoja, sukonspektuoja ir išeina laimingas. O vėliau yra užduodama skaityti tas pačias knygas ir pildyti konspektą. Tokiu būdu vaikas pasideda penkias knygas, kad ir pačias storiausias po penkis šimtus puslapių, ir jas visas atpasakoja.
Jūs naudojate įvairius metodus, kaip dinaminį skaitymą ar foto skaitymą. Gal galėtumėte trumpai paaiškinti, kodėl pasirinkote tokius metodus ir kurie iš jų yra veiksmingiausi?
Greitojo skaitymo metodikos yra trys. Dinaminis (rodyklinis) būdas – kai naudojame kokią nors rodyklę vedžiojant tekstą. Jeigu nieko neturime, vedžiojame pirštu. Antras yra foto skaitymas – teksto fotografavimas akimis. Ir trečias būdas yra racionalus skaitymas – išsirinkti, ką skaityti iš turinio. Šis būdas yra naudojamas tada, kai reikia parašyti kokį referatą, o duota dešimt šaltinių. Tai mes susipažįstame su knyga, atsiverčiame turinį ir išsirenkame tik vieną dalį, kuri sudomina. Vadinasi racionalus skaitymas – pasiimti vyšnias nuo torto – tai, kas svarbiausia ir tik iš vieno skyriaus.
Aš racionalumą naudoju knygyne – susipažįstu greitai su knyga, atsiverčiu turinį ir perskaitau greitu būdu tik tą dalį, kuri mane domina ir neskaitau visos knygos. Tą patį darau su žurnalais ir laikraščiais. Pavyzdžiui, žurnaluose ant viršelio jau yra įdomiausi straipsniai parašyti. Tad aš atsiverčiu tik tą straipsnį, kuris mane domina, greitu būdu perverčiu, sužinau, ką reikia ir skubu.
Taip pat yra minties žemėlapis. Jį sukūrė Tonis Buzanas, nes suprato, kad nors jis ir skaito, visai nieko neatsimena. T. Buzanas taip sugalvojo vizualizaciją, nes jis pastebėjo, kad daugelis žmonių yra „vizualai“. Jis pažiūrėjo į priešistorę ir suprato, kad pirmiausia rašto nebuvo. Žmonės piešė. Todėl „vizualų“ yra daugiausia. Ir jis įgyvendino šį principą visur. Pavyzdžiui, meniu – kavos aparatai, „McDonald’s“ kavinės turi gėrimų ir patiekalų nuotraukas. Taip visi užsakymai pagreitėja. Tad greitas skaitymas yra greitas suvokimas, o minties žemėlapiai lavina atmintį.
Jūs vykdote mokymus ir įmonėms. Kodėl svarbūs tokie mokymai?
Mane pakviečia įmonė, kurioje dirbama su dokumentais ir direktorius nori, kad viskas vyktų greičiau. Aš juos mokau, kaip greitai atlikti auditus, kaip dirbti su dokumentais.
Oficialiais tyrimų duomenimis Lietuva atsilieka nuo skaitymo greičio standartų. Kodėl, manote, lietuviams sunkiai sekasi greitai skaityti?
Nes niekas to nemoko. Visada mokė išsamiai skaityti, lėtai viską dėtis į galvą. Tačiau skaitymo ir raštingumo teste antrokui pateikiami keturi tekstai ir kiekvienas atsakymas turi po keturis atsakymus. Tad vaikas niekaip nesuspėja. O greitojo skaitymo metodika yra tokia paprasta ir lengva, kad galima per penkias minutes atlikti šį testą. Tai yra labai paprasta, bet niekas nemoko šių dalykų.
Ar Lietuvoje yra daug tokių, kaip jūs?
Yra žmonės, kurie gimė greitai skaitydami ir yra tie, kurie pasimokė. Pasaulyje tokių gyventojų, kurie skaito daugiau kaip penkis šimtsu žodžių per minutę, yra tik keturi procentai.
Šiais laikais informacijos srautas didėja, o mūsų dėmesio išlaikymo trukmė mažėja. Tad ar manote, kad dėl šių priežasčių greitasis skaitymas ateityje taps populiaresnis?
Populiarės, jeigu tėvai žinos, kad toks metodas egzistuoja. Dabar, pavyzdžiui, vaikas prieina, paima žurnalą ir braukia jį. Trijų metų. Jis nebemoka skaityti knygos, todėl tokiems vaikams atvertus knygą prasideda psichosomatinės ligos. Jų smegenys jau yra elektroninės. Tokie vaikai nebegali priimti šios informacijos ir juos pykina, nes negali suvokti. Tad tokiems vaikams nieko nebegalima pasiūlyti, kaip tik fotografuoti knygos puslapius planšete. Bet yra vaikų, kurie pradėjo eiti į mokyklą tik greitojo skaitymo metodikos dėka. Kitaip jie būtų turėję pasirinkti namų mokymą.
Parašykite komentarą