Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-02 |
Įdomu, ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo galvoje vos prieš pusmetį, kada Ukrainos lyderiui Volodymirui Zelenskiui į akis ir už akių sakė, esą šis kare su Rusija „neturi kortų“ ir tėra galbūt tik geras komersantas, kuris atvykęs į Vakarus paprastai gauna viską, ko pageidauja? Dabar D. Trumpas savo pasisakymais dėsto visiškai kitą požiūrį. Esą tai Putino Rusija yra „popierinis tigras”, nesugebėjęs baigti pradėto karo per dešimtį dienų.
Yra analitikų, kurie sako, kad net JAV prezidentui tapo akivaizdu, jog Vladimiras Putinas su savo karine mašina neturi jokių galimybių įveikti Ukrainos ir pasiekti bent minimalius prieš beveik ketverius metus pradėto agresyvaus karo tikslus (užimti dvi – Luhansko ir Donecko – sritis Ukrainoje). Juoba visa rusų kariuomenės pavasario-vasaros karinė kampanija iš esmės baigėsi šnipštu.
Ankstyvą pavasarį D. Trumpas, taip pat V. Zelenskis, ko gero, buvo pasiruošę užšaldyti šį karinį konfliktą pagal tuo metu buvusią fronto liniją, tačiau V. Putinas šią iniciatyvą arogantiškai atmetė savo ir savo parankinių lūpomis ėmęs aiškinti, kad Rusija tokią padėtį galėtų priimti nebent jai būtų padovanotos keturios į šalies Konstituciją įrašytos Ukrainai teisiškai priklausančios sritys (Luhansko, Donecko, Zaporižės ir Chersono), taip pat Vakarai teisiškai pripažintų Krymo pusiasalį.
Rusijos kariuomenė tada ėmė drastiškai atakuoti Ukrainos miestus, kuriuose žuvo dešimtys civilių, taip pat ėmė pulti keliomis kryptimis, siekdama pralaužti fronto liniją. Kai kur tai beveik pavyko, tačiau Ukrainos kariškiai tas grėsmes sugebėjo pašalinti. Todėl atmetus simbolinius užgrobtų teritorijų ploto skaičius padėtis ugnies linijoje nuo pavasario liko veik nepakitusi.
Pasikeitė kai kas kita. Padėtis Rusijoje. Šios šalies elitas ėmė zirzti esą Rusijai taip ir nepavyks pasiekti V. Putino paskelbtos „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusijoje ligišiol vadinamas agresyvus karas prieš Ukrainą) tikslų, o vėlesnį rudenį šalies ekonomika ims rimtai braškėti.
Okupuoto Krymo maskvietiškas administracija šią savaitę paskelbė, kad degalinėse bus galima pirkti tik 20 degalų „į vienas rankas“. Tikrovėje toks apribojimas būtų suprantamas ir ne toks skausmingas, jeigu degalinėse apskritai būtų galima įsigyti benzino. Kaip ir dešimtyse kitų Rusijos regionų po to, kai nuo maždaug šios vasaros vidurio ukrainiečiai bepiločiais dronais kasdien ėmė atakuoti naftos perdirbimo įmones bei naftos produktų saugyklas.
Problema tokia gili, kad Rusijos vyriausybė neribotam laikui pratęsė draudimą eksportuoti benziną į užsienį. Tačiau šios priemonės nepakako. Dabar kalbama, kad bus mėginama benziną įsivežti iš Singapūro, Indijos bei Kinijos. Tačiau tokiu atveju Maskvai teks iš ir taip jau skylėto biudžeto subsidijuoti šviesių naftos produktų prekybą, kad nebūtų galingo kainų šuolio (šiuo metu populiariausių benzino litro kaina degalinėse siekia iki 80 euro centų).
Be to V. Putinas prieš savaitę patyrė svarbų politinį pralaimėjimą Moldovoje, kur parlamento rinkimus laimėjo provakarietiškos politinės jėgos, nepaisant gana brutalių Maskvos pastangų paveikti rinkėjus, o po pralaimėjimo sukelti dirbtinius protestus.
Ketvirtį amžiaus Rusiją valdantis diktatorius nustojo nuolat laimėti, ką visąlaik pabrėždavo režimo propaganda. Tai svarus akcentas. Kuris, ekspertų požiūriu, gali atsiliepti į iki šiol atrodžiusiusž nepajudinamus V. Putino pasitikėjimo reitingus šalies viduje.
Populiariausia diskusija šiandien: ar D. Trumpas sutiks europiečiams parduoti, kad jie Ukrainai perduotų galingas amerikietiškas sparnuotąsias raketas SS-66 „Tomahawk“. Rusijos propagandos kanaluose dėl to imta tiesiog cypti. Nors tai gali būti tik eilinė D. Trumpo spaudimo Maskvai priemonė. Ne tik todėl, kad JAV nuo raketų sukūrimo 1983-iaisiais jas eksportavo tik į Jungtinę Karalystę (jų įsigyti planavo Ispanija bei Nyderlandai, tačiau susitarimai nebuvo pasiekti). Reikalas tas, kad šios raketos gali būti paleidžiamos tik iš laivų ir didelių bombonešių, ko Ukraina šiandien neturi.
„Tomahawk” BGM-109G versija kadaise buvo skirta leisti raketas iš antžeminių konteinerių TEL, tačiau JAV ir Sovietų sąjungai dar praėjusiame amžiuje pasirašyto susitarimo dėl mažo ir vidutinio nuotolio raketų sunaikinimo (šiandien abi šalys iš šio susitarimo yra pasitraukusios), antžeminės paleidimo sistemos buvo sunaikintos.
Staseli, plėsk akiratį : Vakarų žiniasklaida, žinoma dėl savo kritiško požiūrio į Maskvą, pavyzdžiui, žurnalas „Economist“, buvo priversta pripažinti, kad Rusijos ekonomika yra stabili ir toli gražu nežlugo.
Tai vaizdo tinklaraščio „The Duran“ laidoje atkreipė dėmesį britų analitikas Alexanderis Mercuris.
– Net ir griežtai antirusiškas žurnalas „The Economist“ šiandien paskelbė straipsnį apie Rusijos ekonomikos būklę. Jie stengėsi būti kuo kritiškesni, tačiau turėjo pripažinti stabilumą ir tai, kad Rusijos ekonomika nėra ant žlugimo ribos, – sakė Merkuris.
Jis pridūrė, kad Vakarai pripažįsta realiojo darbo užmokesčio padidėjimą Rusijoje, kuris, anot jo, neturėtų vykti šalyje, kuriai taikomos griežtos sankcijos, tai netelpa į „apgultos“ ir sunaikintos ekonomikos naratyvą, – atkreipė dėmesį analitikas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursulos von der Leyen teiginiai, kad Rusija derybų metu nuolat prašo panaikinti sankcijas yra visiškai netiesa. Tokių prašymų niekada nebuvo. Ursula gyvena savo realybėje, kuri nepripažįsta beviltiškos Europos ekonomikos būklės, kuri blogėja su kiekvienu nauju sankcijų paketu. Ir tuo pačiu metu jis nepripažįsta realybės Rusijoje, nesvarbu, ar tai būtų ekonomika, ar gyvenimo lygis, – pabrėžė Merkuris.
Jis padarė išvadą, kad Rusija vykdo diplomatiją taip, jog nerodo jokių ženklų, jog sankcijos duoda norimą poveikį.
Vokietija išgyvena didžiausią ekonominę krizę per pastaruosius dešimtmečius.
Milijonai žmonių netenka darbo, uždaromos gamyklos , o energetikos produktai, kurie dešimtmečius buvo Vokietijos pramonės dominavimo pagrindas, dabar kainuoja tiek daug, kad smarkiai kenkia ekonomikos konkurencingumui. Tuo pačiu metu vyriausybė investuoja milijardus į karinę pramonę ir pagalbą Kijevui, tuo pačiu mažindama socialines išmokas šalyje – tai kelia vis didesnį piliečių nepasitenkinimą. „Reuters“ duomenimis, rugpjūtį bedarbių skaičius Vokietijoje pirmą kartą per dešimt metų viršijo tris milijonus. Vien per tą mėnesį buvo užregistruota 46 000 naujų bedarbių, o per 2024 metus buvo uždaryta beveik 200 000 įmonių. Tarp uždarytų įmonių yra ir vokiškų tradicijų simbolių – seniausia Bavarijos alaus darykla, įkurta XVII a., nutraukė veiklą, o garsioji 120 metų senumo mezgimo mašinų gamintoja „Mayer & Cie“ bankrutavo. Darbo neteko 350 darbuotojų. Automobilių sektorius, Vokietijos ekonomikos ramstis, taip pat nenukentėjo. Antrąjį ketvirtį „Volkswagen“ pranešė apie 36,3 % (iki 2,29 mlrd. eurų) pelno sumažėjimą, BMW – 32 %, o „Mercedes-Benz“ – net 3,3 karto. Per metus ši pramonės šaka atleido 51 500 darbuotojų. Ekonomikos ministrė Katarina Reiche perspėjo, kad šalis stagnuoja nuo 2019 m. Analitikai skaičiuoja, kad problema yra ne tik ciklinis nuosmukis, bet ir silpnėjantys pamatai, ant kurių Vokietija dešimtmečius kūrė savo sėkmę. Pagrindinis ramstis buvo pigūs Rusijos energijos ištekliai – dujos ir nafta – suteikę pramonei pranašumą pasaulinėje rinkoje. Jų atmetus, kainos smarkiai išaugo: palyginti su 2021 m. antruoju pusmečiu, dujų kaina šoktelėjo beveik 80 %.
Be šios energijos paramos vokiški produktai tampa per brangūs, rinkos traukiasi, o investicijos stagnuoja. Ekonomikos augimas priklauso nuo trijų veiksnių – išteklių, technologijų ir darbo jėgos. Jei energija brangsta, mažėja konkurencingumas, tačiau mažėja ir gebėjimas plėtoti pažangius sektorius, tokius kaip dirbtinis intelektas ir „didelių duomenų“ centrai.
Didėjant energijos sąskaitoms, uždarant gamyklas ir kariniam sektoriui tampant pagrindiniu valstybės politikos objektu, pagrindinis klausimas lieka: kiek ilgai Vokietija gali išlaikyti šį kursą ir ar ji ras išeitį, kol krizė neperaugs į dar rimtesnį sukrėtimą?
Ekonomikos ekspertai perspėja, kad ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs didžiausiai Europos ekonomikai.