Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-06 |
Klaipėdos savivaldybė paviešino naujo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ išorės avarinio plano projektą ir laukia visuomenės pastabų jam.
Dokumente nurodoma, jog didžiąją dalį įmonės krovos sudaro birios trąšos. Joms skirto terminalo komplekse yra mechanizuoti 35, 40, 50 ir 60 tūkst. tonų talpos sandėliai, trys skirtingo galingumo vagonų – mineralovežių iškrovimo stotys, transporterių galerijos, stacionarus ir du mobilieji krautuvai. Per valandą iš vagonų galima iškrauti iki 1500, o pakrauti į laivus apie 2500 tonų trąšų. „Bega“ taip pat teikia birių trąšų taravimo paslaugas.
Į pavojingų medžiagų sąrašą plane įtrauktos tik amonio nitrato trąšos. Plane nurodomi septyni didžiausius padarinius galinčios sukelti avarijos variantai. Pirmasis aprašo sandėlyje, kuriame saugoma iki 40 tūkst. tonų amonio nitrato trąšų, kylantį gaisrą, po kurio įvyksta pirminė detonacija ir antrinė detonacijos. Maksimali galimo pavojaus zona tokiu atveju siekia beveik 1,4 km.
Kilus gaisrui atviroje sandėliavimo aikštelėje ir įvykus sprogimams, maksimali poveikio zona nurodoma 348 m. Įvykus avarijai transportuojant amonio nitrato trąšas kelių transportu – 243 m, geležinkeliu – 337 m.
„Laivo triume 68 krantinėje, kuriame saugoma iki 7000 t amonio nitrato trąšų, kyla gaisras. Gaisro vietoje įvyksta pirminė detonacija, kuri įtakoja antrinę detonaciją“, – taip aprašomas dar vienas avarijos scenarijus, kurio maksimali poveikio zona – 749 m.
Nurodoma, kad avarijos amonio nitrato transportavimo įrenginiuose maksimali poveikio zona siektų 296 m, o fasavimo įrenginiuose – 330 m.
„Gyventojų evakavimas iš pavojingojo objekto prognozuojamos užteršimo zonos į – kolektyvinės apsaugos statinius organizuojamas atsižvelgiant į vyraujančius vėjo kryptis, mastą ir savivaldybės teritorijoje vykdomas pėsčiomis, nuosavomis transporto priemonėmis bei vadovaujantis Savivaldybės sudarytomis transporto priemonių (autobusų) teikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais sutartimis. Pirmiausia gyventojai evakuojami į Kolektyvinės apsaugos statinius Nr. 1, 2 (Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija, Klaipėdos „Varpo“ gimnazija)“, – rašoma plane ir pronozuojama, kad paskelbus evakavimą, didžioji dalis gyventojų naudosis nuosavomis transporto priemonėmis ir tik iki 25 % pasinaudos savivaldybės suteiktu transportu. Jie būtų paimami iš „Švyturio“ arenos aikštelės.
Kaip tarpiniai gyventojų evakavimo punktai nurodomos „Studlendo“, „Maximos“ (Taikos pr. 61) ir „Banginio“ aikštelės.
Su visu plano projektu ir jo priedais galima susipažinti čia. Pastabas ir pasiūlymus iki spalio 13 d. galima siųsti el. p. : [email protected].
Kaip visada Atviraklaipeda skelbia l.svarbią info miestiečiams. Klaipėda-pramonės miestas apsuptas iš visų pusių ne 1-a dešimtimi pramonės įmonių. T.y. K.marių pakrantė , kt. pusė Šilutės pl. ,Danės pakrantė. Neįtikėtina ,kad iki 1990 m. visos jos teršė-naikino vandenis pavojingais chemikalais („Syrius”.Celiuliozės-kart. fabrikas. Naftos bazė , Baldų fabrikas ir t,.t,) Visus tuos 31 metus t.y.iki šiol su milžiniška ES ne tik finansine pagalba ,bet ir profesionalia specialistų pagalba ir kt, esame , galima sakyti, ekologiniu požiūriu geroje situacijoje.
Tai kad BEGA skelbia galimos avarijos plano Projektą yra l. gerai. Prieš 2 sav. Kl. Pramoninkų asociacijos iniciatyva ( vadovas R.Juška) NVO atstovai buvo pakviesti į ‘Kl. vanduo” įmonę. Tai irgi buvo galimybė daug ką sužinoti. Pernai, NVO buvo pakviesti Į KLASCO. Buvo net ekskursija teritorijoje. Viskas įdomu. Turime daugiau domėtis, reikšti savo nuomone. GRIGEO KL. tai įvykdytas ekocidas prieš marias,jūrą. ir mus negali pasikartoti. Savivaldybės rūpestis miesto ekologija yra per mažas.
Pavojingi kroviniai turėtų būti iškelti iš miesto centro į mažiau užstatytus rajonus, arba formuojamas dirbtinis uostas platesnėje marių pusėje. Ruskių karo provokacijų kontekste – visos šios krantinės (Bega, Klasco, Klaipėdos nafta) yra TIKSINTI BOMBA.
tokį patį „blyną” tik su daug didesne raudona dėme galime piešti ir ant Klasco teritorijos, dar baisesnį ant „Klaipėdos nafta”. Tuo tarpu A.Latakas visai Lietuvai giriasi koks jo uostas „žalias” ir kaip jis mielaširdingai pamėtės 2-3 mln. miestui prisidėdamas prie kertančių miestą kelių remonto į uostą