Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-09 |
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, LR Ministre Pirmininke Inga Ruginiene, LR Seimo Pirmininke Juozai Olekai,
Mes, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojai, kūrėjai, atlikėjai ir tyrėjai, kartu su visa Lietuvos kultūros bendruomene nepritariame sprendimui laikyti kultūrą politinių mainų objektu ir LR Kultūros ministeriją patikėti partijai „Nemuno aušra“. Esame Lietuvos kultūros bendruomenės nariai ir pritariame peticijoje prieš LR Kultūros ministerijos politinį išmainymą ir kitur viešoje erdvėje išsakytiems reikalavimams. Nemažiau nerimo mums kelia, kaip bus įgyvendinti deklaruoti išskirtinio dėmesio etninei kultūrai užmojai.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Etninės kultūros ir lietuvių kalbos gynimo korta patogi bandant visuomenę priversti patikėti tariamais politinių veikėjų patriotiniais įsitikinimais ir monopolizuoti rūpestį mūsų tapatybe ir nacionaliniais interesais tikrų ir įsivaizduojamų grėsmių akivaizdoje. Ši populistinė praktika naudoti etnokultūrinius simbolius politiniais tikslais dažniau lemia visuomenės susipriešinimą ir žalą deklaruojamoms vertybėms. Istorijoje būta, o ir šiuo metu esama ne vieno pavyzdžio, kai totalitariniai režimai išnaudojo etninę kultūrą ir nematerialų kultūros paveldą bei nacionalinės kalbos klausimą antidemokratiniais tikslais. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje patikėjimas rūpintis tautinės tapatybės pagrindu laikoma etnine kultūra populistinei, antisemitine ir prorusiška retorika pasižymėjusiai partijai „Nemuno aušra“ yra nesuderinamas su deklaruojamu rūpesčiu Lietuvos valstybe.
Etninė kultūra yra sudėtinė nacionalinės Lietuvos kultūros dalis. Etninės kultūros ir šiuolaikinės kultūros supriešinimas nuvertina Lietuvos kultūrą apskritai, taip pat menkina etninės kultūros prestižą. Ši priešprieša kuria etninės kultūros kaip ypatingų kompetencijų ir išmanymo nereikalaujančios kultūros dalies įvaizdį, žemindama jos kūrėjus ir puoselėtojus. Šios priešpriešos stiprinimas ir tuo pagrindu vykdomas visuomenės skaldymas gali būti naudingas tik priešiškų, antivalstybinių tikslų turintiems veikėjams ar nedraugiškoms šalims.
Etninė kultūra yra meistriškumo ir kūrybingumo reikalaujanti sritis, o paveldo ir gyvųjų tradicijų puoselėjimas remiasi ilgamečiu daugelio jų saugotojų, kūrėjų ir atlikėjų įdirbiu, skirtingų disciplinų mokslininkų tyrimais. Ji aprėpia daugybę raiškos sričių, čia įvairiais būdais, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su kitų šalių partneriais dalyvauja įvairios visuomenės grupės, vietos bendruomenės, nevyriausybinio sektoriaus atstovai ir nacionalinės institucijos. Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo – kaip ir lietuvių kalbos puoselėjimo – vadyba ir administravimas reikalauja išmanymo ir kompetencijos.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, LR Ministre Pirmininke Inga Ruginiene, LR Seimo Pirmininke Juozai Olekai, mes nematome tvaraus bendradarbiavimo su partija „Nemuno aušra“ perspektyvų. Raginame išgirsti Lietuvos kultūros bendruomenės išsakytus reikalavimus ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala mūsų valstybei, visam kultūros sektoriui, įskaitant etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo sritį.
INFORMACIJA
Iniciatyvinė grupė: Eglė Kašėtienė, kultūros istorikė ir antropologė, etnomuzikologė, folkloro atlikėja, Milda Valančiauskienė, Kultūros ministerijos patariamosios Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybos pirmininkė (2019-2025), Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos narė, ekspertė, dr. Eglė Aleknaitė-Škarubskė, etnologė, etninės kultūros puoselėjimo praktikų, paveldo ir religijos politikos, šiuolaikinio religingumo tyrėja, dr. Vilius Marma, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovas, ansamblio „Kauno bandonija“ vadovas, dr. Rūta Latinytė – etnologė, šiuolaikinių papročių ir komunikacijos procesų tyrėja, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro mokslininkė, dr. Jurga Jonutytė – tradicijos sampratos tyrėja, LLTI Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto docentė.
Kreipimąsi pasirašė 163 organizacijos, iš viso 1800 asmenų. Pasirašiusiųjų sąrašą rasite čia.
kodel tie etnines kulturos puoseletojai sedejo tyliai kai ju ,,kulturai,,vadobavo teistos partijos ministras,kuris su kultura isvis nieko net neturejo.ko tylejo visokios ekspertes pirmininkes kai buvo juodinamas Tuminas,Marcinkevicius ir kiti izymus zmones.viska leme tur but pinigai,faudavot ir tyledavot.kai tik buvo uzvesta is NA apie auditus iskart a lia kulturininkai pradejo baunti…