Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-10-10 |
Rugsėjo pabaigoje Klaipėdos senamiestyje ant pastato sienos (Tiltų g. 4) menininkas Rodion Petrov sukūrė Simonui Dachui dedikuotą freską. XVII amžiaus poetas, Baroko epochos genijus S. Dachas yra palikęs įstabų paminklą – pirmąjį poezijos kūrinį, kurio siužetas plėtojamas Klaipėdoje.
Minint Simono Dacho gimimo 420-metį ir šio eilėraščio 370-metį, 2025-ieji Klaipėdoje paskelbti S. Dacho metais. Šia freska, sukurta jubiliejiniais metais, siekiama išryškinti esminį poeto nuopelną Klaipėdai – pirmąjį literatūros kūrinį, kuriame figūruoja uostamiestis.

„Gyvendamas Klaipėdoje, esi apsuptas istorijos, vokiško, prūsiško palikimo. Mažojoje Lietuvoje kalba, tradicijos, architektūra, rūbai, religija – viskas skyrėsi nuo Lietuvos. Norėjosi sukurti miestui kūrinį, kuris atspindėtų šią turtingą, daugiasluoksnę istoriją“, – pasakoja feskos autorius R. Petrov.
Pagrindinė R. Petrov kūrybinė veikla yra šiuolaikinė tapyba. Tačiau savo, kaip menininko, kelionę sako pradėjęs prieš 20 metų, kaip gatvės menininkas: „Tad kartais smagu įsitraukti į visuomeninius projektus ir tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į meną, paskatinti domėtis tiek menu, tiek ir savo krašto istorija“.
Gimęs Klaipėdoje (Mėmelyje), čia S. Dachas jaunystėje praleido ketvirtadalį savo gyvenimo. Pasak Klaipėdos universiteto istoriko prof. Vasilijaus Safronovo, 1655 metų vestuvėms Klaipėdoje sukurtos proginės eilės „Norėjau darkart pamatyt pakrantę Dangės upės…“ yra pripažintos išskirtiniu savojo meto kūriniu. Kūrinys dar žinomas pavadinimu „Atsisveikinimas su gimtuoju Mėmelio miestu“.
Freskos kompozicija atspindi šių proginių eilių (vadinamojo epitalamijaus) siužetą. Centre vaizduojamas Simonas Dachas, teikiantis jaunavedžiams savo eiles. Poetas, tuo metu 50 metų vyras, apsirėdęs Prūsijai būdingais akademiko drabužiais. Kairėje matome jaunavedžius – Johanną Christoffą Rehefeldą, Drengfurto kunigą, ir Anną Cörber, mirusio Klaipėdos kunigo dukterį.
Dešinėje – eilėraščio užsakovas Christophas Prätorius, Klaipėdos miestiečių bažnyčios kunigas, valsčiaus vyskupas. Fone driekiasi Dangės upės pakrantė ir Kuršių nerijos kopa, stūkso pilis, tyvuliuoja marios. Matyti ir bažnyčia, kurioje, tikėtina, vyko vestuvės. Freską papildo Berlyno valstybinėje bibliotekoje saugomo eilėraščio spaudinio fragmentai bei vertimo ištraukos.
Projektas įgyvendintas pagal Klaipėdos savivaldybės dalinio finansavimo programą menui ir kultūrai. Pasirinkta freskos lokacija, Klaipėdos senamiestis, primena apie buvusias miesto ribas. Centrinė freskos figūra – S. Dachas – buvo žinomiausias senosios Prūsijos literatas XVII šimtmetyje, o Europoje – vienas poezijos vokiečių kalba pradininkų. Jis yra sukūręs per 1,4 tūkst. kūrinių lotynų, vokiečių ir kitomis kalbomis, daugiausia rašęs proginę poeziją.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Šaunu kad miesto administracija duoda idėjas ir finansus įdomiems pažintiniems projektams.
Tai pat džiugu kad žmogus savo fiziniu darbu įgyvendino ta Klaipėdos miesto senamiesčio pagražinimą. Miestiečiai gali tik Ačiū pasakyti už tai. Bet fizinio darbo įgyvendintojo pasakyta mintis „Gyvendamas Klaipėdoje, esi apsuptas istorijos, vokiško, prūsiško palikimo. Mažojoje Lietuvoje kalba, tradicijos, architektūra, rūbai, religija – viskas skyrėsi nuo Lietuvos. Norėjosi sukurti miestui kūrinį, kuris atspindėtų šią turtingą, daugiasluoksnę istoriją“, – pasakoja freskos autorius R. Petrov“ labai jau daug poteksčių pasako tarp eilučių apie žmogaus pasaulėžiūra, ar ir ką jis galbūt nori pasakyti. Neabejotinai kažkas pasinaudos šia fraze , kaip minkštosios propagandos paleidimui. Gaila kad mes paskutiniu laiku vis daugiau leidžiame sau sukurti kuo daugiau taip vadinamu minkštųjų propagandų. Gal norįs intrigų ar kad daugiau butu neramumų?