Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-12 |
Atsiradę įvairūs naujadarai kelia „bangas“. Štai paskutinis iš jų – dirbtinis intelektas jau naudojamas visur kur reikia ar net kai to visai nereikia. Man, kai paprastam žmogeliui, kyla keli paprasti klausimai, anksčiau sakytų – klausimėliai. Kas tas intelektas yra? Kuo jis skiriasi nuo proto? Ar gali žmogus turėti viena ir neturėti kita? Ar mechanizmas tikrai gali būti protingas?
Pradėsiu nuo galo. Vienas iš anksčiausių mašinos protavimo požymių aprašė Alanas Tiuringas, pasiūlęs, kaip parodyti, kad mašina gali mąstyti. Tai aprašyta dar 1950 metais. Ekspertas arba teisėjas vienu metu kalbasi su dviem dalyviais. Jis jų nemato ir nežino, kas yra kas. Jei toks ekspertas negali nurodyti, su kuo jis bendravo – mašina ar žmogumi, tada tokia programa ar mašina pripažįstama išlaikiusi egzaminą arba kaip dabar sakoma – testą. Tačiau Turingo testas turi savo trūkumų. Kritikai teigia, kad testo išlaikymas nebūtinai reiškia, kad mašina turi tikrą intelektą ar sąmonę. Tai gali būti tiesiog žmogaus elgesio modelių įsiminimas ir jų atkartojimas nesuprantant jų prasmės. Be to, testas neįtraukia kitų intelekto aspektų, tokių kaip kūrybiškumas, emocijos ir intuicija.
Taigi, su mašina lyg ir aišku, ji kol kas daro ką gali, o tai nėra labai daug. Žmonės lyg ir mąsto visi, jei tik nesutrukdo ligos. Tiesa, čia matoma itin didelė įvairovė, mes mėgstam bakstelti piršteliu – primityvus mąstymas, primityvios gentys ir taip toliau. Jei yra toks, tai kuris jam priešingas?
Aš taip nesakau ir nesakysiu. Žmonės mąsto taip, kaip reikalauja aplinka: gamtinė, kultūrinė, socialinė. Todėl vienose situacijose pranašesni yra vieni, kitose – priešingai. Žmonės, gyvenantys dykumose ar džiunglėse, tik mums atrodo keisti, bet jie labai protingi savo aplinkoje. Todėl protą turi visi, tiesa, skirtingą ir skirtingai.
Su intelektu situacija negera. Dauguma žinynų jį tapatina su protu. Logiška būtų kitaip – skirtingi terminai turi žymėti netapačius dalykus. Vadinasi ir intelektas turi reikšti tai, kas nevyrauja prote, nors ir gali jame būti. Manau, kad tai žinojimas ir sugebėjimas žinias atrasti ir net kaupti. Aišku, tai neprieštarauja protui, bet ir visai nesutampa su juo.
Taigi, jei pasakysiu, kad intelektualus tas, kas daug žino, tikriausiai nerasiu daug prieštaraujančių. Ar tai gali būti suderinta viename žmoguje? Nesunkiai, turime gi saldžiarūgštį padažą – ir saldų, ir rūgštų vienu metu. Gyvename.
Tai, kas yra abstrakčiame žmoguje, gali būti išskaidyta mašinų pasaulyje. Mes turime ne vieną būdą informacijai (žinioms) kaupti. Pirmiausia tai – bibliotekos. Jose šiuo metu yra didžiausios jų sankaupos. Tačiau palaipsniui jas iš šios funkcijos išstumia mašininis intelektas, kuris gali ne tik surinkti visas jau esamas, bet ir bandyti jas „perdirbti“, t.y. analizuoti ir pateikti kitu būdu. Kažin kodėl šis darbas jau vadinamas intelektu, nors ir dirbtiniu.
Tiesa, turime ir žmonių, kuriuos anksčiau specialiai vadino polimatais, eruditais ar universalais. Nekartosiu žodynų, nes dirbtinis intelektas gali tai pateikti kiekvienam.
Anksčiau daug žinoti buvo labai naudinga, tai galėjo užtikrinti pagarbą ir naudą. Dabar tai keičiasi – žinios tampa vis lengviau pasiekiamos, todėl man vis pakirba mintis: ką darys mūsų mokyklos, kuriose vyresnių klasių mokiniai mokosi kaupti žinias. Anksčiau tai reikėjo laikyti galvoje, dabar tam gali pakakti išorinių prietaisų. Bet aš ne apie tai…
Intelektualo ir protingumo palyginimas nėra vien loginis pratimas. Mašininis „protas“ aiškiai rodo visuomenės narių pasiskirstymo kryptį. Žinoti tampa gana lengva, o va dirbti su žiniomis, atrasti naujus sprendimus – čia jau kitas poreikis. Intelektas – gerai, o protas…
Ačiū Palmira, čia pramoginis straipsneliukas. Vytautas V.
Šį kartą, Vytautai, mažumėlę į lankas nuvažiavot 🙂 „Taigi, jei pasakysiu, kad intelektualus tas, kas daug žino, tikriausiai nerasiu daug prieštaraujančių“. Aš tam paprieštarausiu, nes tas, kuris turi daug žinių (ypač iš įvairių sričių) , yra eruditas, paprasčiau tariant, apsiskaitęs, tačiau jis gali būti labai žemo, pvz., emocinio intelekto. Intelekto sąvoka yra kur kas platesnė už žinias. Pvz., intelektualus gali būti žmogus, nebaigęs aukštojo mokslo, o baigęs jį – visai neintelektualus, kitaip sakant, liurbių liurbis. Žodžiu, neišgvildentos, paviršutiniškai pateiktos sąvokos. Be pykčio. 🙂
Man regis, autorius norėjo pasakyti, kad intelektualas daug žino, ir tai yra tiesa. Tačiau kažkur skubėdamas suformulavo iš kito galo: kas daug žino, tas yra intelektualas, o tai ne visada taip. Žodžiu, skubos riktas.