Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-13 |
Prieš porą metų inicijuoti neformalūs aktorių ir žiūrovų susitikimai Klaipėdos dramos teatre sulaukė rezonanso ir netruko įsilieti į reguliarių šio teatro renginių gretas. 90-ojo sezono pirmasis „Teatro be uždangos“ susitikimas vyks jau šį ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val. Jame dalyvausiantys aktoriai pokalbių atspirties tašku pasirinko vieno iš svarbiausių Lietuvoje teatro kūrėjų Eimunto Nekrošiaus paskutinį spektaklį savo šalyje, Sauliaus Šaltenio „Kalės vaikus“. Spektaklis rodomas jau septintus metus ir, aktorių nuomone, tampa tik aktualesnis.
Atviram pokalbiui su teatro mylėtojais kiekvieną kartą susiburia vis kita aktorių grupė, šįkart susitikime ruošiasi dalyvauti Regina Šaltenytė, Darius Meškauskas, Sigutė Gaudušytė, Edvardas Brazys, Vidas Jakimauskas, Karolis Maiskis ir Karolina Kontenytė.
„Šis spektaklis ypatingas E. Nekrošiaus teatro kalba, jis apie Mažosios Lietuvos istoriją – tai lyg epas, – akcentavo „Kalės vaikuose“ Varpininką Karvelį vaidinantis D. Meškauskas. – O dar galiu pasakyti, kad šio spektaklio konstrukcijoje labai sėkmingai inkorporuotas Šventasis Raštas. Dramaturginėje konstrukcijoje yra labai įdomių Naujojo Testamento atitikmenų, dėl to kūrinys tampa platesnis, gilesnis, daug apimantis. Šis spektaklis apie mus ir mūsų tautos likimą. Tai lyg įspėjimas. Paskutinis K. Donelaičio monologas yra lyg jo testamentas ir palinkėjimas mums, patarimas, kaip turime elgtis.“
E. Nekrošiaus spektaklio svarbą bei jo gylį pabrėžė ir „Kalės vaikuose“ Marijos vaidmenį atliekanti aktorė R. Šaltenytė. „Nors vaidinamas septintą sezoną, šio spektaklio aktualumas ne silpsta, bet aštrėja. Ko gero, genialūs kūrėjai, o E. Nekrošius toks ir buvo, nujaučia ne tik savo, bet ir pasaulio ateitį ir nori mus savo kūryba įspėti, palikti mums žinutę. Štai, specialiai atsiverčiu paskutinį K. Donelaičio monologą, „nes kiek gi mūsų – tik sauja tuščiuos Dievo aruoduos, ir ta užteršta, su piktžolėm, kūkaliais, o žiemos dantys ilgi ir mūsų giminės pusėn smailai nugaląsti…“. Ir visas spektaklis apie tai, ir jo finalas apie tai – apie karo nuojautą, apie mūsų baimes. Manau, kad viską susitikimo metu apkalbėsime su žmonėmis“, – apibendrino aktorė.
Savo vizualine raiška gana minimalistinis spektaklis išsiskiria itin tiršta ir turtinga kalba, reikalaujančia didelio žiūrinčiojo susikaupimo, tad R. Šaltenytė pataria į „Kalės vaikus“ einančiam žiūrovui padaryti kad ir nedidelius namų darbus: „Manau, kad net būtina ruoštis. Kas nori rimtai pasiruošti, patarčiau paskaityti S. Šaltenio romaną. Jei ne – bent pasiskaityti apie spektaklį ir apie jame vaizduojamą laikmetį. Šiame spektaklyje daug teksto, kurį reikia klausyti, kad jį suprastum. Tokia jo struktūra. Bet savo prasme spektaklis tikrai gilus, įdomus ir labai reikalingas“.
„Mūsų, kūrėjų, toks uždavinys – įprasminti, apmąstyti ir emociškai išjausti pasaulį, kuriame gyvename. Žmonės galbūt visi viską supranta ir žino, bet būna, kad pamato spektaklį ir po jo sako „taip irgi galvojau, bet nebuvau suformulavęs“, – pastebėjo D. Meškauskas.
Šį rudenį paženklinusio kultūros bendruomenės protesto rėmuose D. Meškauskas įžvelgė ir papildomą tokių susitikimų reikšmę: „Mums svarbu, kad būtų kuo didesnis susikalbėjimas tarp žmonių, kad suvoktume vieni kitus. Kai visuomenės viduje nebendraujame, atsiranda galimybė klijuoti vieni kitiems įvairias etiketes, pradedame gyventi supriešinančiame stereotipų ir etikečių pasaulyje, o kai įvyksta susitikimas ir prasideda asmeninis bendravimas, šis ginklas tampa bejėgis ir beprasmis“.
Į „Teatro be uždangos“ susitikimą spalio 16 d. būtina registruotis.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą