Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-14 |
Antradienio rytą visoje šalyje vyko prevencinė akcija „Švilpukas saugo“, kurios metu policijos pareigūnai kartu su partnere UAB „Autoaibė“ vairuotojams dalino ultragarsinius švilpukus, padedančius sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką. Klaipėdos apskrities keliuose išdalinta 700 tokių švilpukų.
Statistika rodo, kad šalyje susidūrimų su gyvūnais per 7 metus padaugėjo beveik tris kartus: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 863 atvejų 2024-aisiais. Pastaruosius 4 metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria vidutiniškai beveik 6 tūkst. vairuotojų. Dažniausiai – gegužės, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnų duomenimis, visoje apskrityje nuo šių metų pradžios yra registruoti 556 eismo įvykiai, kurių metu transporto priemonių vairuotojai susidūrė su gyvūnais. Iš jų – trys įskaitiniai, per kuriuos nukentėjo trys žmonės. Daugiausia susidūrimų su gyvūnais fiksuojama Klaipėdos rajone (209). Klaipėdos mieste šiemet jau registruoti 34 eismo įvykiai, per kuriuos vairuotojai susidūrė su į kelią išbėgusiais gyvūnais.
Preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius šalyje užfiksuota 4 700 susidūrimų su gyvūnais. Tai 11 proc. daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai. Iš jų 16 eismo įvykių buvo įskaitiniai: žuvo vienas asmuo, sužeista 14.
Gamtos fotografas, ornitologas ir rašytojas Marius Čepulis teigia, kad Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija yra išaugusi kelis kartus, nes gyvūnams pakanka maisto, prisideda ir švelnesnis klimatas – daugiau gyvūnų išgyvena žiemas – tai pati svarbiausia priežastis.
„Labai išaugusi elnių populiacija, labai daug stirnų. Nors ne taip smarkiai, bet ir briedžių populiacija padidėjusi, o šernų kiekis priklauso nuo regiono – vienur jų padaugėja, kitur sumažėja. Smulkesni gyvūnai – usūriniai šunys, barsukai – taip pat pakliūva po automobilių ratais. Ir jų populiacijos gana stipriai didėja“, – teigia M. Čepulis.
Gamtininkas patarai, kad pamatęs gyvūną prie kelio vairuotojas visada turi smarkiai pristabdyti – nesvarbu, koks tai gyvūnas. Gyvūnai nesupranta atstumo, reaguoja į šviesas ir gali netikėtai išbėgti į kelią. Be to, jei bėga vienas, beveik visada po jo bėga ir kiti. Pavyzdžiui, jei kerta kelią vienas elnias – tikėtina, kad iš paskos bėgs dar keli, tas pats pasakytina ir apie šernus ar stumbrus. Rugsėjis–spalis – elnių ir briedžių rujos metas. Šiuo laikotarpiu jie dažniau juda iš miško į laukus maitintis, todėl ten, kur keliai eina pamiške, vairuotojai turi būti itin atsargūs, ypač temstant ir švintant.
Daugiausia skaudžių susidūrimų keliuose nutinka su briedžiais – jie dideli, sunkūs ir dažnai pasirodo visiškai netikėtai.
UAB „Autoaibė“ vykdomasis direktorius Ignas Pusvaškis pabrėžia, kad ultragarso švilpukai yra tik viena iš priemonių, padedančių išvengti nelaimių, tačiau jie negali būti laikomi absoliučiai patikimu sprendimu.
„Jei Jums tenka važinėti užmiesčio keliais, užsiklijuokite švilpukus, kurių skleidžiamo garso žmogus net negirdi, o laukiniai gyvūnai į jį reaguoja. Jau kelinti metai, kai jungiamės prie, mūsų požiūriu, prasmingos Lietuvos policijos iniciatyvos ir stengiamės prisidėti prie saugumo keliuose bei gatvėse. Ruošiant automobilį rudens kelionėms, prie jo tikrai naudinga priklijuoti ir šį prietaisą. Saugios kelionės, ypač tamsiuoju paros metu – tai ne tik techniškai tvarkingas automobilis, kartu būtinas ir didesnis vairuotojų dėmesingumas. Ypač svarbu visada pasirinkti saugų greitį ir neprarasti atidumo“, – sako I. Pusvaškis.
UAB „Autoaibė“ atstovas sako, kad vairuotojai vis dažniau ateina pasiteirauti apie tokias priemones, o jų pardavimai kasmet nuosekliai auga.
Ultragarsinis švilpukas – nedidelis prie automobilio priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kuris netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti. Skleidžiamo garso spindulys siekia 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant jų uždedami patys švilpukai.
Apie eismo įvykį, jei nukentėjo žmonės, būtina pranešti policijai, o jei kelyje partrenkiamas ar pastebimas sužeistas laukinis gyvūnas, reikėtų skambinti numeriu 112. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina medžioklės plotų savininkai (medžiotojai arba savivaldybės). Jei gyvūnas gyvas, tuomet į pagalbą skuba Gyvūnų globos organizacija.
INFORMACIJA
Susidūrus su laukiniu gyvūnu įjunkite avarinę signalizaciją ir apsivilkite ryškiaspalvę liemenę. Ne gyvenvietėje avarinio sustojimo ženklą pastatykite 50 metrų nuo automobilio atstumu (gyvenvietėje – 25 metrų nuo automobilio atstumu). Praneškite apie susidūrimą su laukiniu žvėrimi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdykite pareigūnų nurodymus. Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje. Neikite prie gyvūno ir jokiu būdu nebandykite jo patraukti iš kelio.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Ar stirnas baidantys švilpukai automobiliams tikrai veikia?
https://nodum.lt/stirnas-baidantys-svilpukai/