Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-23 |
Nors per devynis šių metų mėnesius bendra Klaipėdos uosto krova yra 11 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu (siekia kiek per 28,7 mln. tonų), Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) optimizmu netrykšta. Anot uostininkų, augimas nėra tvarus, o nerimo dėl ateis netrūksta dėl eilinio geležinkelio pranešimo apie didėsiančius tarifus.
LJKKA vadovas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė, jog labiausiai auganti krovinių rūšis (31 proc. augimas) yra konteineriai, tačiau tai nėra susiję su Lietuvos ekonomika, nes auga vadinamasis transšipmentas, kai konteineriai iškeliauja laivais į kitus uostus.
„Pramonė sunkiai gyvena, nėra optimizmo“, – sakė L. Rimkus.
Iškasenų krova išaugo tik dėka vėl veikiančios „Lifosos“, tad tai irgi nėra nauji kroviniai, o tik sugrįžęs senasis srautas.
Grūdų krova yra sumenkusi apie 10 proc. dėl apie mėnesį šiemet vėlavusio derliaus. „Tikimės, kad atsistos į vietą, nes derliaus kiekis solidus, bet kokybine prasme nėra taip pozityviai“, – sakė L. Rimkus.
Pasak jo, geležinkelininkai pranešė uosto kompanijoms, kad savo tarifus numato didinti 10-30 proc., o kai kuriuos ir iki 57 proc.
„Esame nustebę net tokiu mąstymu, kad likus tik dviem mėnesiams pranešama. Privačiame versle taip nedaroma“, – teigė asociacijos vadovas.
LJKKA pateiktais duomenimis, lyginant tuos pačius devynis šių ir praėjusių metų mėnesius į uostą geležinkeliais atvežamų krovinių kiekis sumažėjo nuo 5,48 iki 4,92 mln. tonų. Augo tik importo kryptis nuo 0,794 iki 1,6 mln. tonų, bet esą tik dėl to, jog verslas užsipirko daugiau prekių, kurioms nuo kitų metų bus taikomi taršos mokesčiai.
„Augimas nėra tvarus. Naujų krovinių srautų uoste nėra. Džiaugtis nelabai turime kuo“, – antrino Klaipėdos jūrų krovinių komapnijos („Klasco“) vadovas Vitalij Muštuk.
Pasak jo, kad uostininkai savo tarifus galėtų padidinti tiek, kiek užsimojo geležinkelininkai, turėtų įvykti kažkas ekstraordinaraus. O pastarieji esą dar pasakę, kad tai nėra vienkartinis brangimas, 2027 m. galima tikėtis dar vieno, kuris nebūtinai bus mažesnis.
Anot V. Muštuk, dėl keliamų tarifų vieno vagonas manevravimas gali pabrangti 10 eurų, o krovinio atgabenimas nuo stoties iki uosto iki 1,5 Eur už toną. Grūdams toks brangimas būtų labai didelis.
Pasak L. Rimkaus, tuo metu Estijos vyriausybė geležinkelių tarifus yra užšaldžiusi 3 metams.
Uostininkai ir 2022-ųjų pradžiose skundėsi, kad „LTG infra” padidino infrastruktūros mokesčius pagrindinėms paslaugoms 43-360 proc. Pasak L. Rimkaus, tada šiek tiek pavyko atstovėti kai kurias pozicijas, to tikimasi ir dabar.
„Dialogas su ministerija vyksta, bet reikės labai daug stiprios politinės valios. Reikėtų fiksuoti status quo ir pasistengti pakariauti Europos Sąjungos lėšomis“, – sakė asociacijos vadovas, pabrėžęs, kad Lietuvoje jau ir dabar geležinkelininkų paslaugos verslui esą kainuoja iki dviejų kartų daugiau nei Europos Sąjungoje.
L. Rimkaus teigimu, ši situacija skaudi visai šalies pramonei, bet budrus verslas visada ieško alternatyvų ir šiuo atveju kaip alternatyva yra įsitvirtinęs Rygos uostas.
„Lietuvos verslas visada sugebėdavo prisitaikyti. Nenorėtume, kad tas prisitaikymas vyktų apeinant Klaipėdos uostą“, – sakė V. Muštuk.
Parašykite komentarą