Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-20 |
Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo pirkėjui priteistos 5 901,63 Eur išlaidos, patirtos šalinant paslėptus automobilio trūkumus. Be to, Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje atskirąja nutartimi informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie galimą mokesčių vengimą, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, gaunant pajamas, tačiau jų neparodant įstatymų nustatyta tvarka, ir apie pagal sandorį atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijantį penkių tūkstančių eurų sumą. Kita atskirąja nutartimi apygardos teismas informavo prokuratūrą apie galimą automobilio ridos suklastojimą, taip pat apie tai, kad į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašyta neteisinga sandorio suma.
Teisėjų kolegija nustatė, kad interneto svetainėje buvo paskelbtas skelbimas apie automobilio pardavimą už 10 500 Eur, jame nurodyta, jog automobilis tvarkingas ir be defektų, 2008 m. gamybos, rida – 304 000 km. Tačiau automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje ir pinigų priėmimo kvite įrašyta visai kita automobilio kaina – 4 900 Eur. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad realiai sumokėjo 9 000 Eur grynaisiais, nes automobilis turėjo pastebimų trūkumų.
Kitą dieną po sandorio pirkėjas pastebėjo ir kitus rimtus defektus, o atlikus kompiuterinę diagnostiką paaiškėjo ne tik paslėpti gedimai, bet ir tikroji automobilio rida – 503 279 km.
Apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirkėjui automobilio apžiūros metu radus nedidelių, vizualiai matomų trūkumų, kurie nebuvo nurodyti skelbime ir kurių nebuvo minėjęs pardavėjas, pradinė skelbime nurodyta 10 500 Eur kaina buvo sumažinta iki 9 000 Eur, o sutartyje nurodyta 4 900 Eur vien todėl, kad būtų galima išvengti įstatymu įtvirtintų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pardavėjas apie automobilio ridos neatitikimą nežinojo, savaime nepaneigia pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę. Tokios pareigos nepaneigia ir tai, kad iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas apžiūrėjo automobilį, tikrino jį specialia diagnostikos įranga. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę.
Pirkėjas byloje įrodė, kad automobilis jam buvo parduotas netinkamos kokybės, apie esminius automobilio trūkumus pirkėjui nebuvo žinoma pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl byloje nenustačius daikto pardavėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, jam kyla atsakomybė už kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto pardavimą – atlyginti pirkėjui išlaidas, patirtas šalinant paslėptus iš atsakovo įsigyto automobilio trūkumus.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą