Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-26 |
„Vyksta atsigavimas ir atsinaujinimas“, – apie dabartinę situaciją Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) sako jos vadovybė, kalbanti taip pat optimistiškai, kaip ir metų pradžioje.
Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu teigta, kad auga įvairiausių paslaugų skaičius, gerėja finansinė padėtis, darbuotojų dirba daugiau nei prieš reorganizaciją, o kitąmet bus žengti paskutiniai žingsniai išlyginant atlyginimų koeficientus.
Algų iššūkis beveik įveiktas?
Pasak ligoninės generalinio direktoriaus Audriaus Šimaičio, atsigavimas bei atsinaujinimas vyksta ir psichologinis, ir paslaugų, ir infrastruktūros bei finansų srityse. Ligoninės vadovas teigė, jog jau pritraukta daugiau kaip 200 specialistų „iš visų įmanomų sričių“. Tarp pastarųjų yra 11 grįžusių iš emigracijos. Jie, anot A. Šimaičio, atnešė naujų idėjų ir aukščiausio lygio paslaugų.
Ligoninės direktorė slaugai Aida Smagurienė teigė, jog šiuo metu KUL yra 1565 slaugos darbuotojai, per pusantrų metų jų padaugėjo šimtu, bet iššūkis dar lieka, nes būtų galima priimti dar tiek pat jų.
Pasak KUL vadovų, reorganizacijos pradžioje visose trijose ligoninėse buvo apie 3000 darbuotojų, dabar jų yra apie porą šimtų daugiau.
„Gydytojų išėjimas – minimalus, išeina vienetais, o ateina dešimtimis“, – tikino A. Šimaitis, kartu pasidalinęs, jog sunkiai pavyksta pritraukti darbuotojų į psichiatriją, čia kol kas atėjo tik vienas specialistas, nepavyko surasti naujų dermatologų, iššūkių yra ir su skubios pagalbos medicina.
Jis dar tikisi sulaukti gerų žinių iš bendrovės „Alliance Recruitment“, kuri vykdo lietuvių išeivių pritraukimo kampaniją.
Jūratė Grubliauskienė, KUL direktorė valdymui ir ekonomikai, tikino, jog jau baigiama išspręsti algų disproporcijos klausimą, kuris atsirado prieš pat reorganizaciją tuometinės Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybei padidinus darbuotojų atlyginimus. Anot jos, 2024 m. pirmiausia buvo išlyginti gydytojų koeficientai, šiemet sausį tai padaryta visiems slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams bei pagalbiniams darbuotojams. Esą ateinantį sausį ir balandį dar kartą bus koreguojami slaugytojų koeficientai ir šis klausimas, kainavęs milijonus, bus galutinai išspręstas.
Daugiau paslaugų, mažiau skundų
J. Grubliauskienė dėstė, kad nepaisant minėtojo algų iššūkio, KUL nuolat gerina finansinius rodiklius.
„Buvome gilioje finansinėje krizėje, dabar visi rodikliai rodo atsigavimą“, – sakė ir A. Šimaitis.
Teigiama, kad 2023 m. KUL baigė net su 12,5 mln. eurų „minusu“, pernai jis jau siekė 5,4 mln., o šiuos metus tikimasi užbaigti su -3,5 mln. eurų. Įsipareigojimai tiekėjams 2024 m. gale siekė 7,2 mln. eurų, šio gruodžio gale jų tikimasi turėti 6 mln. eurų.
A. Šimaitis teigė, jog norėtųsi nulinį rezultatą pasiekti per 12-18 mėnesių, bet esą realu, kad gali prireikėti ir 2 metų.
Teigiama, kad geresnius finansinius rezultatus nulėmė įvairūs veiksniai, pirmiausia – daugiau suteikiamų paslaugų, taip pat padidintas efektyvumas, prie kurio esą prisidėjo vadybininkų etatų sukūrimas, taip pat atlikta inventorizacija, kurios metu rasta ir įdarbinta „labai daug aparatūros“.
Pasak J. Grubliauskienės, sutartys su Ligonių kasa įvykdomos 98-103 proc. Tai esą nulemia ir tai, jog ne tik taupoma, bet ir investuojama – per dvejus metus iš pačios ligoninės lėšų investicijoms išleista 11 mln. eurų.
„Kiekvienas gydytojas turi individualų darbo planą, kuris nuolat aptarinėjamas, norime, kad aukščiausio lygio specialisto laikas būtų maksimaliai efektyviai išnaudojamas“, – sakė A. Šimaitis.
KUL direktorius medicinai Antanas Gulbinas vardijo, kad šiemet jau suteikta per 280 tūkst. ambulatorinių paslaugų – fiksuojamas 9 proc. augimas. Dienos stacionaro paslaugų skaičius išaugo dešimtadaliu, 20 proc. padaugėjo širdies stilmuliatorių implantacijų, trombo ištraukimo operacijų skaičius išaugo net 40 proc. Padaugėjo ligoninėje ir gimdymų – per 10 mėnesių pasaulį išvydo 1588 kūdikių. Tai yra 20 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Pasak A. Gulbino, buvo įkurtas ir Klausos sutrikimų centras, pradėti vykdyti klausos sutrikimų tyrimai kūdikiams.
Jis tikino, kad pacientų skundų mažėja, o J. Grubliauskienė tvirtino, kad jų nebesulaukiama ir dėl maisto, kas anksčiau būdavo gana dažnai.
Vietoje planuoto priėmimų skyriaus – operacinės
Pasak A. Šimaičio, KUL darbo pradžioje neturėjo nė vieno infrastruktūrinio projekto, o dabar įgyvendinama dešimt.
Anot KUL direktoriaus infrastruktūrai Sauliaus Budino, infekcinio centro rekonstrukcija vyksta „sparčiai ir gerai“, jau atlikta per 30 proc. darbų, įkurtuvės numatomos kitąmet balandį.
Kitąmet turėtų būti atidarytas ir Paliatyvios pagalbos dienos centras. Taip pat diegiama nauja informacinė sistema, kad vyktų sklandesnė pacientų registracija ir visų procesų valdymas, nes iki šiol naudotos skirtingos sistemos buvusiose savarankiškose ligoninėse.
Nors naują skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir chirurgijos padalinių pastatą projektuojanti bendrovė „Aplan“ neteko sutarties su Kultūros infrastruktūros centru dėl buvusio centrinio Klaipėdos pašto komplekso tvarkybos darbų, nes esą vėlavo ir teikė nekokybiškus tarpinius rezultatus, KUL atveju, anot S. Budino, projektavimas vyksta sklandžiai.
Buvusios Jūrininkų ligoninės dar prieš reorganizaciją pradėtą statyti naują priėmimo skyrių dabar jau numatoma pritaikyti elektrofiziologinėms operacinėms.
Pernai priestatas pagaliau buvo tinkamai užkonservuotas, o dabar bus perkamos perplanavimo paslaugos.
Nuo Vakarų beveik nebeatsiliekame?
Spaudos konferencijoje sudalyvavo ir du iš emigracijos į KUL dirbti atvykę medikai.
Dešimt metų Švedijoje dirbęs ginekologas Artūras Dobilas, anot A. Šimaičio, vienintelis Baltijos šalyse turintis onkoginekologijos sertifikatą.
Pats Ginekologijos centro vadovas sakė, jog jį užkrėtė A. Šimaičio, taip pat grįžusio iš emigracijos, pavyzdys.
„Manau, kad einama labai teisinga linkme. Stengiuosi pritaikyti, ką patyriau užsienyje, dalis pavyksta. Yra tikėjimas ir noras keisti. Tai labiausiai sužavėjo“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, Lietuvoje dar yra daug stigmų, kad onokologiniam pacientui jau tik „grabą reikia pirkti“.
„Turime pakeisti šį požiūrį, ta linkme ir dirbame“, – sakė A. Dobilas, kartui patikinęs, kad Lietuvos medicina per tuos dešimt metų, kai jis gyveno Švedijoje, labai priartėjo prie Vakarų.
Skubios medicinos klinikos vyriausiosios slaugytojos pavaduotoja nuo liepos dirbanti Dovilė Stankutė, anksčiau besidarbavusi Londone, teigė pastebinti, jog yra pacientų su istoriškai susiformavusia neigiama nuomone apie KUL dėl prastų patirčių patirtyje. Pasak jos, dabar dažnas toks lieka maloniai nustebintas pokyčių.
D. Stankutė sakė vis pagalvodavusi apie grįžimą į gimtinę ir pati susirado kelią į KUL.
„Audrius priėmė, padrąsino. Sutapo su klinikos vedėju požiūriai, planai palaikomi“, – sakė ji, pasidalinusi, jog norėtų didinti slaugytojų autonomiškumą.
Paklausta apie Lietuvos ir Didžiosios Britanijos medicinos skirtumus, D. Stankutė tikino, jog mūsų šalyje kur kas dažniau taikomos medicininės intervencijos, o britų medicina yra konservatyvi, tiki savigyda, propaguoja kuo mažesnę intervenciją. „Tam yra daug logikos, holsitinio požiūrio, kurio galėtų pas mus irgi būti“, – sakė slaugytoja.
Kartu ji patikino, kad Lietuvoje ligoninės priėmimo skyriuose gydytojo įvertinimo sulaukiama kur kas greičiau nei Britanijoje.
Nori regiono paramos
ATNAUJINTA. Trečiadienį A. Šimaitis KUL padėtį bei plėtros planus pristatė ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegijai.
Ligoninės vadovas tikino, kad naujasis skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir chirurgijos padalinių pastatas bus „pasaulinio lygio“.
Taip pat jis nurodė, kad atlyginimų koeficientų suvienodinimui per dvejus metus išleista apie 6 mln. eurų, o kitąmet reikės dar beveik milijono.
A. Šimaitis kolegijos narius informavo, kad tarptautinių ekspertų vertinimui jau yra pateikta kartu su Klaipėdos universitetu parengta šeimos gydytojų rezidentūros programa ir tikimasi tokius specialistus pradėti ruošti jau kitąmet. Taip pat, pasak jo, KUL ateinantį pavasarį bus atidaryta pora kompetencijų centrų, kurie bus pirmieji Lietuvoje.
KUL vadovas pripažino, jog iki tapimo trečiu šalies kompetencijų centru dar laukia ilgas kelias, bet esą realu tai padaryti. Jis siūlė sukurti regioninę darbo grupę, kuri aprengtų bendrą strategiją juolab kad ateinančiame europinio finansavimo periode lėšų esą gali tikėtis projektai parengti bendradarbiaujant savivaldybėms.
Kretingos ligoninės vadovui ir Klaipėdos miesto tarybos nariui Romaldui Sakalauskui pasiteiravus, ar įstaiga turi planą B, nes per dešimtmetį gali keisti ir demografinė, ir ekonominė situacija, A. Šimaitis tikino, kad plėtros planas buvo rengtas kartu su Europos investicijų banku, įvertinant šiuos faktorius. Anot KUL vadovo, dėl visuomenės senėjimo medicinos paslaugų poreikis tik augs ir darbo esą užteks visiems.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pareiškė, jog KUL iš tiesų reikia „viso regiono palaikymo, nesitampymo“. Tuo metu kolegijai pirmininkaujantis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus eilinį sykį kartojo, kad KUL sukūrimo reforma „buvo visiškai neparengta“, bet jau dėkojo A. Šimaičiui ir jo komandai, kad ji „valdo procesus“, „einama į perspektyvą, o ne degradaciją“.
Nors minėtąją kolegiją sudaro ne tik apskrities savivaldybių merai, A. Vaitkus pareiškė, jog dėl KUL siūlytos darbo grupės reikia pasitarti „merų tarpe“ ir užbaigęs posėdį paprašė šių kolegų pasilikti tokiam pasitarimui.
Po tokių, ale „angliškų” reorganizacijų ligoninėse ar nebus ir pas mus kaip anglijoje ” Devone, Didžiojoje Britanijoje, mokykla buvo uždaryta po ligos, dažniausiai siejamos su Viktorijos epocha, protrūkio. Mažiausiai penkiose rajono mokyklose užregistruoti niežai. Niežai gali būti perduodami be simptomų, o tai dar labiau padidina plitimo riziką.”
Kodėl kyšininkas Budinas prileistas prie statybų? Taigi nesitikėkit, kad nevogs. Kas nežino, kad su kongu susipjovė kuris kyšius paima
Budino priėmimas į darbą ligoninėje skleidžia blogą kvapą ligoninės vadovams bandant įgyvendinti šiaip jau teigiamus pokyčius.
linkiu klaipedieciams sveikatos ir placiu lanku ………..
Manau, kad minti supratote. Na , nebent, anot komentatoriu, norite pameginti pagerejusio maisto, pagerejusio aptarnavimo ( pagalvojau apie padangu keitimo procedura, nes ten aptarnuoja automobili ) ir etc…
Saip, tai keista, kai zmones dziaugiasi , kad is 2 lig miestas turi didele poliklinika ir ambulatorija . Tiesa , yra ir stacionaras, bet lovadieniai l. trumpi. Nera ko leisti pinigus ….
Apie atmosfera, tvarka, bendravima su adm atstovais ir ju keliais simtais vadybininku , net nekalbame . Visas auksciausiame lygyje…. Beveik kaip UK , ar kaip ten..:)))) Svarbu sviesa tunelio gale ir geri rezulatai, kaip dziugia informavo ligonines vadovybe…. Su Dievu jus visus
Aš dažnai paguliu Klaipėdos universiteto ligoninės įvairiuose skyriuose: Infekciniame, Reumatologijos, ar Pulmonologijos, Akių ligų. Galiu pasakyti, kad ten dirba puikūs gydytojai ir slaugės. Labai geranoriški, paslaugūs, tikri profai. Tikrai pagerėjo maisto kokybė palyginti su tuo, kas buvo per pandemiją. Padėtis tikrai gerėja. Smagu, kad grįžta medikai iš užsienio. Tikrai turėsime puikią ligoninę. Galėtų ministerija prisidėti – padengti skolas, kad ligoninė greičiau eitų į priekį.
Nors V. Janušonio jau seniai nebėra, matomai pabėgęs kur nors į užsienį nes pinigų prisigrobė nemažai, kad liktų jo likusiam gyvenimui bei vaikams, jo klapčiukų nostalgija dar pasireiškia, kaip kitų nostalgija sovietmečiu. Bet to jau nebesugražinsi. KUL vystosi Vakarų Europos Universitetų ligoninių link. Šaunu, tereikia palinkėti prof. Šimaičiui sėkmės ir stiprybės ir nekreipti dėmesio į pavyduoliai.
Jūs skleidžiate paskalas. Prof. Janušonis Klaipėdos gyventojas, niekur nepabėgo, sutinku parduotuvėje: skirtingai nei Šimaitis dirbęs mieste ir gerais, ir blogais ligoninei laikais. Jūsų konservų iš Kornvalio iškrapštytas ir pastatytas mesijas praktiškai sunaikino Jūrininkų ligoninę, išėjo geriausi operuojantys gydytojai. Juos žinojo miestiečiai, o dabar surinkti iš visų pašalių ir dar trūksta. Žinojome, kad širdį ir kraujagysles reikia tvarkyti Jūrininkuose, pas Janušonį traumatologai ir neurochirurgai surinks iš gabalų, pilvo chirurgai buvo profesionalai. O dabar Antanas gali gulėti ir laukti priėmime malonēs lauks 3 -6 valandas. Graudus kalitalizmas.
Manau, kad sunku per trejetą metų pataisyti tai, ką „nutaisė” nepakeičiamas kaip koks Putinas Rusijoje Janušonis per 40(!) metų, kai ligoninė buvo virtusi tiesiog pelke, kurioje visos blogybės tik kaupėsi ir nebuvo jokių teigiamų pokyčių.
Aš ir mano artimieji ne kartą buvome gavę anksčiau ir pastaraisiais metais gavome stacionarių ir ambulatorinių paslaugų šioje ligoninėje. Tikrai tvarka ligoninėje pastaraisiais metais pagerėjo, pirmiausiai dėl to, kad aiški patekimo pas gydytojus sistema, nebereikia ieškoti pažinčių, kad užsiregistruoti vizitui, atvykus patenki laiku nesigrūsdamas „gyvose” eilėse.
Gydytojai ir slaugytojos – tikri profesionalai, o jei kuris ir nelabai mandagus ar pilnas arogancijos, tai čia jau jo asmeninės savybės ir čia nelabai ką gali padaryti ligoninės vadovas. Kyšių davimas taip pat pamažu eina į praeitį.
Pritariu tam, kad gydytojams atlyginimai būtų keliami kiek tik įmanoma – taip sunkiai įgytas išsilavinimas ir toks nežmoniškai sunkus medikų darbas turi būti deramai atlyginamas, pagaliau, tada jie nebus priversti dirbti, be ligoninės, dar keliose privačiose klinikose, pervargdami fiziškai ir prichologiškai.
Dėl ko komentatoriai ko gero teisūs – tai dėl eilių priėmimo skyriuje.
Tokia, ir, ko gero, dar blogesnė padėtis yra Respublikinėje ligoninėje. Niekaip nesuprantu, kodėl negalima suorganizuoti sklandaus šio skyriaus darbo. Juk karščiuojantis ar skausmų kamuojamas žmogus tikrai sunkiai pakelia kelių valandų laukimą ant nepatogios kėdutės.
Dėkoju visiems šios ligoninės darbuotojams ir linkiu sėkmės jiems bei ligoninės vadovui.
p. klaipedietei ir jusu draugui Antanaui ar kaip ten… , kuriam vis vaidenasi praeitis skeletai
Prispaudus bedai, tikrai suzinosite , kas , kaip kur, kokie tyr reikalingi, o kas beprasmiska ir nieko bendro su jusu sveikata ar jusu artimuju sveikata….. Prispaudus bedai, suzinosite, kas ir kaip dirba, kokie sugebejimai ir t.t. ir ka reiskai skaiciai spaudai, ir kokia yra realybe …
Nelinkiu bedos, bet nemegstu neobjektyvumo, piaro . As su medicina turiu daug ka bendro jau 37 metai . Ir dabartinei KUL labai toli iki …, o gal net nepasiekiama . Deja . Ir as atsakau uz savo zodzius
Buvo Jur.lig. Gera gyd istaiga. Jos neliko,ji sunaikinta. Lyginti sena KUL,su dabartiniu fabriku,gali tik nebaisiai adekvatus asmenys,nes fabrikas islaikomas ministerijos. Pilnai. Apie komplikaciju ,recidyvu sk net nekalbama,kalbama apie augancius tyr skaicius. Reikia pamineti, kad donoru ir….skaicius t.p. isaugo. Bet tai ne piaras,tai nepatogu. Ir t.t ir be pabaigos.Tai koks kaledinis tikslas viso sito reikalo? Dar karta visiems pusti vadybininku migla?
Keisti žmonės: kai negali pasiekti, kad jiems būtų padarytas koks nors tyrimas – skundžiasi ir pyksta, kai tyrimų prieinamumas pagerėjo – skundžiamasi, kad daroma daug tyrimų.
na Klaipedoje visi kalba, kad nera tokios gyd istaigos. Yra p. Grubliauskienes ambulatoriniu paslaugu centras, kuriame prioritetas bet kokiu amb paslaugu skaiciaus didinimas. Visa kita yra balti miltai ant ziniasklaidos stalo, nes 200-300 vadybininku ir administratoriu niekada neatstos mediku . Siaip, beprasmiska ka nors rasyti, nes tiesa yra kitur ir ji realiai niekam nerupi. Rajonams ir poliklinikoms sam ir lig kasos nuriso pinigus, nes reikia gelbeti KUL Bet kokiomis priemonemis, nes tai analogu pasaulyje neturintis projektas. Linkiu jums visiems sveikatos ir nebaisiai tikekite sios administracijos zodziais. Oi, nebaisiai…
Taigi bus Šimaičio „Naujieji Vasiukai”. Logoniams blogai, darbuotojams irgi blogai. Tai užtat gerai Šimaičiui ir administracijai, kurių atlyginimai galimai pranorsta ministrų ir ko gero, Prezidento algas….
O nei ministrai, nei Prezidentas ir nedirba taip sunkiai, kaip medikai, todėl nieko nuostabaus, kad medikai uždirba daugiau (jei tai dar tiesa).
Prie ko čia „medikai” ir „valdininkai-vergvaldžaiai Šimašiaus ir Co”? Mediku algos – nu niekaip nesusiliginą su Šimašiaus ir Co algomis, bet jie ir ne medikai jie „valdininkai”
1. „Tarp pastarųjų yra 11 grįžusių iš emigracijos.“ „Išeina vienetais, o ateina dešimtimis“ – juokdarys… Kai kas nors išvažiuoja dirbti į užsienį gastarbeiteriu“, visi suprantame, kad ne iš gero gyvenimo – dažniausiai tėvynėje buvo niekam nereikalingas. Tai kodėl, kai tie „gastarbeiteriai“ grįžta, jie staiga tampa „stebuklingais gelbėtojais“? Juokdarių administracija…
2. „Buvo apie 3000 darbuotojų, dabar jų yra pora šimtų daugiau.“ Žinoma – išpūstas iki negalimybės biurokratinis-administracinis aparatas! Priimta – administratoriai, sielovadininkai, komunikacijos specialistai ir kitos „būtinos“ pareigybės… Gydytojų ir slaugytojų skaičius nedidėja, bet biurokratija klesti taip, kad Janušoniui net sapnuose nesisapnavo.
3. „Tikimasi gerų žinių iš bendrovės „Alliance Recruitment“, kuri vykdo lietuvių išeivių pritraukimo kampaniją.“ Ar tai ne absurdas? Žmones, kurie dirbo KUL dešimtmečius, atleido – tiesiog išmetė į gatvę. Stiprius profesionalus, turinčius gerą vardą. Bet užtat pradėta „gastarbeiterių“ medžioklė… Juokdarių administracija.
4. „2024 m. pirmiausia buvo išlyginti gydytojų koeficientai.“ Tai – visiškas melas! Vieniems gydytojams koeficientas 6,1, kitiems 5,9, bet daugumai – 4,6. Kur čia išlygino? Taip žadėjo, bet nieko nepadarė! Pažadukų kompanija!
5. „2023 m. KUL baigė net su 12,5 mln. eurų minusu, pernai jis siekė 5,4 mln., o šiuos metus tikimasi užbaigti su -3,5 mln. eurų.“ Aha, bet kažkodėl pamiršta paminėti dar turi -17 324 024 eurų įsipareigojimų… Beje – prie Janušonio biudžetas buvo 100 mln., dabar jau 159 mln., ir vis tiek „minusas“. Stebuklas…
6. „Pasak J. Grubliauskienės, sutartys su Ligonių kasa įvykdomos 98–103 proc.“
Tik pamiršta pridėti, kad gydytojai paversti vergais – eksploatuojami taip, kad net Afrikos vergai žiūrėtų ir verktų iš gailesčio…
7. „Per dvejus metus iš pačios ligoninės lėšų investicijoms išleista 11 mln. eurų.“ Juokinga – prie Janušonio kasmet į techniką investuodavo daugiau nei 20 mln., o čia – per du metus vos 11 mln.
Ir t.t. reklaminiai pezalai…
Gastarbeiterindamas kitus tik parodai savo supuvimo lygį. Jei tavęs neliko, ligoniams tik geriau.
Nenusišnekėk Šimašiaus šeške… žmogus parašė viską teisingai. Reklamos daug, darbuotojams (medikams, išbubojusiai „administracijai”) tik blogiau ir blogiau. Tiesiog katastrofa ! Tiek vidinis klimatas tiek darbo sąlygos.
Gal paaiškins, kaip personalas padeda vaikų grobikams. Jei hipokrato priesaiką daves „gydytojas” atiduoda vaiką po kelių valandų nuo gimimo, tai jau net veterinaro lygio nesiekia. Baisiau už baisu. Gal gali ponas direktorius atsakyti: kiek tokių vaikų yra atimta.
Nei žinote priežastis, nei rašykite.
Jei buvo toks išskirinis atvejis, tai turėjo būti itin svarios priežastys. Niekas be reikalo naujagimių nepaima, niekam, be šeimos, jie nereikalingi.
Jei motina apsvaigusi, neadekvati dėl psichinės ligos ar pati sužalota sugyventinio – tai kaip jai duoti tą gležną vos apie 3 kg sveriantį kūdikėlį. O jei kas nutinka – tai visuotinis pasipiktinimas, kur žiūrėjo medikai, vaikų teisių apsaugos tarnybos ir t.t.
Aptarnavimo kokybė KUL tikrai gerėja . Daktarų elgesys ankstesnėje ligoninėje priminė reketą:kol neduosi į kišenę, nieko nebus. Po truputį ši situacija keičiasi. Teko neseniai lankytis pas gydytojus, priėmimo skyriuje. Pokyčiai po Janušonio valdymo tikrai džiugina. O dar jei ir daktarai bus patenkinti, tai visai gerai. Nors eilės pas onkochirurgus – 800 žmonių. Vyručiai varo per keturias klinikas, matyt KUL pacientams, nelabai laiko lieka.
kuo čia giriamasi. Toliau plečiamas ir vystomas gigantiškas sveikatos paslaugų kompleksas, bet vieningos kompleksinės strategijos teritorijai jokios. Nekalbant jau apie darbuotojų esamus ir būsimus skaičius ir jiems reikalingą infrastruktūrą. Jau geras dešimtmetis ir dabar pacientui privažiuoti ir rasti vietą palikti auto šansų 0, priėmimo skyrius ir patekimas į jį apgailėtinas – kaip į skerdyklą, neįgaliam be šansų ir tik per greituškių išdaužytą rampą. Nekalbant apie pusę dienos laukimą. Į anksčiau vadinamą „Jūrininkų” ligoninę su neįgaliojo vežimėliu aplamai neįmanoma…ligoniai vaikomi km korpusų koridoriais nuo rentgeno prie laboratorinių tyrimų, daktaro ir t.t.. baigiant medaptarnavimu. Funkcinę prasme totalus bardakas kurio jau senai neteko regėti. Toks vaizdas, kad kur atliko vietos ten kažką įkišom ir jei norėsi nueisi. Nepasiusi. O jei ne, tai dar geriau-mažiau vargo. Tad ar galima tikėtis paslaugų kokybės, personalo šypsenų ir užuojautos ? Ateityje? Galiausiai čia priėjo šratų ridenimo didmeistris s.budinas- bus daug naujų statybų ir dabar ligoninių miesteliui bus šakės.
Neretai tenka lankytis ir visada pavyksta pastatyti savo automobilį, nors atvykstu tokiu laiku, kai daugiausiai žmonių.
Stovėjimo vietų skaičius yra gerokai padidintas pastaraisiais metais. O ligoninės vadovas negali savo nuožiūra įrengti parkingą valstybinėje žemėje, jei ta žemė neišskirta tam tikslui.
Pagaliau, ne kiekvieną dieną žmogus važiuoja į ligoninę, tai jei jau tas parkavimas toks problematiškas, galima atvykti autobusu ar taksi.
Ligoninės funkcija – gydyti, o ne sudaryti patogias sąlygas prie pat durų pastatyti automobilį.
Skerdykla,o ne ligoninė.
Čia buvo komentaras iš serijos „prie ruso buvo geriau”. Reikia suprasti – prie Janušonio, kuris valdė ilgiau, nei diktatoriai kaimyninėse valstybėse?
Gulėjau nuo sausio pabaigos 8 mėn: operacija, chemoterapija, radioterapija, reabilitacija…Onkoklinikoje viskas buvo labai gerai. Reabilitacija – silpnoka, nėra sąlygų ir priemonių, chirurgijos skyriaus slaugytojos tiesiog super, o va palatos gydytojas pamiršo ir epikrizę įteikti, ir siūlus ištraukti… Tai esu patenkintas, bet niuansų buvo… Ir negali netikėti, kad chirurgijos skyriuje vis dar mėgsta pinigus į kišenę…
Nežinau apie onko ligonius, bet po sąnarių operacijų reabilitacija Palangos reabilitacijos ligoninėje – nuostabi.
Viskas atrodo lyg ir gerai.
Bet kai tenka pralaukti nuo 8.00 iki 15. val. laukiamajame priėmime.. arba su lūžusia ranka 3 val. laukti tarp kitų 20 laukiančiųjų dar iš anksčiau… TAI LIŪDNA. Nėra kuo džiaugtis.
Tragedija