Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-12-05 |
Dabartinė Susisiekimo ministerijos vadovybė teigia, jog įgyvendins pirmtakų idėją prijungti AB „Smiltynės perkėlą“ prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Apie tokius planus liepos viduryje Klaipėdoje surengtos spaudos konferencijos metu pranešė tuometinis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, žadėjęs, kad reorganizacija prasidės rudenį. Visgi jau po poros savaičių atsistatydino premjeras Gintautas Paluckas, o naujojoje Vyriausybėje nebeliko ir paties E. Sabučio. Jį rugsėjo gale pakeitė Juras Taminskas.
Nepaisant šių personalinių pokyčių Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius, atsakydamas į „Atviros Klaipėdos“ klausimus, tikino, kad „siekis optimizuoti susisiekimo sektoriaus įmones ir AB „Smiltynės perkėla“ reorganizuoti prijungimo būdu – prijungiant ją prie AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“, vis dar išlieka aktualus“.
Anot ministerijos, šiuo metu rengiamasi 1,01 proc. smulkiesiems akcininkams priklausančių akcijų išpirkimui. Po to esą prasidės reorganizavimo procesas. Detalesnių terminų ministerija nenurodė.
„Yra atliktas akcijų vertinimas, duomenys perduoti ministerijai“, – lapkričio pabaigoje dienraščiui „Vakarų ekspresas“ sakė „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas.
Lapkričio 26 d. Vyriausybė skyrė „Smiltynės perkėlai“ 0,56 mln. eurų jos paslaugų kainai kompensuoti. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, šiemet tokioms kompensacijoms iš viso reikės 5,7 mln. eurų, įskaitant ir 1,9 mln. eurų skolą už 2024 metus. Skelbta, kad bendrovei bus likusi dar 3,25 mln. eurų skola. Nepaisant to, bendrovė 2020-2024 m. dirbo pelningai. Jos grynasis pelnas siekė nuo 212,8 tūkst. eurų 2022-aisiais iki 1,24 mln. eurų pernai.
Sparčiu tempu ruošiamasi KVJUD privatizacijai : statomas prabangus administracinis pastatas, „plečiant valdas” prijungiama Smiltynės perkėla. Apie viską pagalvota :)))
, kad Uosto direkcija, būdama monopoliste ir vienintele tokio tipo įmone Valstybėje, per 2020–2024 m. laikotarpį paėmė/paėmė paskolų, dotacijų, valstybės, ES finansinių injekcijų apie 127 mln. eurų. Galimai ir daugiau nes neviešinama. Garantas-Valstybė, t.y. mes visi. Per tą patį laikotarpį KVJUD uždirbo apie 109 mln. po mokęsčių. Juokingai maža suma-maždaug 27 mln. per metus iš daugiau negu 500ha teritorijos marių pakrantėje. Šie du vieši skaičiai preliminariai rodo, kad KVJUD ( valstybė) “dirba” į juodą minusą. Lobsta tik kompanijų savininkai nuomojantys uosto teritorijas. Todėl, siekiant užgrobti vis naujas miesto teritorijas uosto plėtrai, pateisinti beviltiškai neefektyvų uosto veiklos organizavimą, užimamų bei neteisėtai užgrobtų rezervinių teritorijų naudojimą ir naują prabangios administracijos uosto direkcijos pastato statybą, visais būdais sieks “surinkti” dar pelningas ir dar pusiau valstybines įmones marių pakrantėje.
Savotiška LRT viešųjų pinigų taškytoja.