Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-05 |
Klaipėdos universiteto (KU) Metodinio STEAM centro vadovė prof. dr. Aelita Bredelytė sako, kad norint sudominti jaunimą mokslu reikia tik leisti vaikams tyrinėti, klysti ir atrasti.
STEAM – tai mokymosi būdas, jungiantis mokslą (Science), technologijas (Technology), inžineriją (Engineering), meną ir kūrybiškumą (Arts) bei matematiką (Mathematics). Iš pradžių jis buvo taikomas tiksliųjų mokslų srityse, tačiau dabar laikomas universaliu mokymosi principu, tinkamu visiems dalykams.
„Šiandien STEAM – tai ne tik būdas mokyti fizikos ar chemijos. Tai galimybė pamatyti, kaip viskas pasaulyje susiję – nuo vėjo jėgainės iki žmogaus širdies ritmo. Europos Komisija šiemet patvirtino STEAM strategiją iki 2030 metų – tai rodo, kad šis požiūris taps ateities mokymosi pagrindu visoje Europoje. Mokiniai noriai įsitraukia, kai nagrinėja tai, kas jiems artima. Tarkime, ne abstraktų uždavinį „dvi mašinos važiuoja viena prieš kitą, kada jos susitiks?“, o realų klausimą – kaip apskaičiuoti lenktyninių automobilių greitį ar energijos sunaudojimą Formulės 1 varžybose. Kai atsiranda prasmė, atsiranda ir motyvacija“, – pabrėžia profesorė.
KU STEAM centro lankytojai jūrinėje laboratorijoje bando išvalyti naftos produktais užterštą vandenį naudodami natūralius sorbentus, konstruoja saulės, vėjo ar vandenilio energijos šaltinius, tiria jų panaudojimo galimybes. Tokios veiklos leidžia pamatyti, kad mokslas – ne teorija vadovėlyje, o įrankis, padedantis keisti pasaulį.
„Be kūrybiškumo negimsta jokie išradimai. Kūrybiškumas – tai drąsa galvoti kitaip ir bandyti dar kartą, kai nepavyksta. Kai mokiniai mato, kad jų idėjos gali tapti realiais sprendimais, jie supranta, kokia galinga yra mokslo prasmė“, – aiškina centro vadovė.
Kūrybiškumą ugdo ir Skaitmeninės transformacijos laboratorija – čia kuriama muzika pasitelkiant dirbtinį intelektą, generuojamos melodijos, ritmai ir harmonijos, eksperimentuojama su stiliumi. Kitose laboratorijose mokiniai analizuoja žmogaus kūno sandarą virtualioje realybėje, išnarstydami skeletą po kauliuką. Taip mokslas, technologijos ir menas susilieja į vieną patirtį.
„Kiekvienas eksperimentas atliekamas grupėje – taip ugdomi socialiniai įgūdžiai, lyderystė, gebėjimas tartis ir priimti sprendimus kartu. Tai vertybės, kurios praverčia ne tik mokykloje, bet ir gyvenime“, – pabrėžia profesorė.
IT–robotikos laboratorijoje komandos programuoja robotus, kuria išmaniųjų namų modelius, o biologijos–chemijos laboratorijoje tiria vandens sudėtį, gamina bioplastiką iš natūralių medžiagų. Šie projektai reikalauja kūrybiškumo, logikos ir bendradarbiavimo – visko, ko reikia ateities profesijoms.
KU Metodinis STEAM centras duris atvėrė 2024 m. pavasarį. Per pirmuosius metus čia apsilankė daugiau nei 20 000 mokinių, o apie 1 000 mokytojų tobulino kvalifikaciją.
„Pas mus atvyksta moksleiviai iš visos Lietuvos – iš Joniškio, Utenos, Druskininkų. Mūsų laboratorijos modernios, jose dirba mokslininkai, docentai, profesoriai. Jaunimas čia pamato, kaip mokslas veikia realybėje. Kai jaunimas supranta, kad tai, ką jie mokosi, turi prasmę – jie įsitraukia. Kai kurie po šių veiklų pasirenka inžineriją ar technologijas, o kai kurie tiesiog atranda mokslo žavesį. Ir tai – didžiausias pasiekimas“, – sako prof. dr. Aelita Bredelytė.
Po kelių apsilankymų KU STEAM centre mokiniai dažnai sako, kad pirmą kartą pajuto, jog mokytis gali būti įdomu.
Jonas ir Domas – aktyvūs centro lankytojai – jau dabar save vadina būsimais inžinieriais.
„Čia galiu prasmingai leisti laiką, kurti, eksperimentuoti. Dirbu su bendraminčiais, kurie tapo draugais. Smagu būti tarp žmonių, kurie supranta tavo iššūkius ir padeda tobulėti“, – sako Jonas.
Vaikinai kūrė vėjo energijos generatoriaus modelį ir bandė, kaip efektyviau panaudoti sukauptą energiją – tai tapo jų inžinerijos „krikštu“. Ši patirtis jiems suteikė ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savimi: „Kai po kelių nesėkmingų bandymų pagaliau pavyksta – įrodai sau, kad gali.“
„Centras – tobula vieta tobulėti. Čia dirbantys mokslininkai padeda suprasti, kaip teorija veikia realybėje“, – sako devintokė Bernadeta.
Ji kartu su Olivija gamino bioplastiką iš natūralių žaliavų, o dabar ruošiasi Europos jaunųjų mokslininkų konkursui.
„Čia, tarp mokslininkų, jaučiuosi priimta ir išgirsta – todėl nebijau klausti“, – priduria Olivija.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą