Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-06 |
„Atvira Klaipėda“ skaitytojams toliau pristato, kokie prieš šimtą metų Klaipėdos krašte dėjęsi įvykiai yra užfiksuoti dabar Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose dokumentuose.
Ministrų kabineto reikalų vedėjas Bronius Dailidė premjero Vytauto Petrulio pavedimu 1925-ųjų birželio pradžioje raštu informavo vidaus reikalų ministrą Antaną Endziulaitį, kad Klaipėdos krašto gubernatorius yra davęs nurodymų vietos įstaigoms, jog į centro įstaigas būtų kreipiamasi tik lietuvių kalba surašytais raštais.
„Todėl Didžiosios Lietuvos įstaigoms nėra privaloma priiminėti Klaipėdos Krašto įstaigų ir piliečių raštus rašytus ne lietuvių kalba“, – išaiškino vedėjas.
Po mėnesio, liepos 10-ąją, jis Prekybos departamento direktoriui pranešė kur kas rimtesnį dalyką. „Iš Francūzijos laivu „Orla“ ateina į Klaipėdos uostą per ekspeditorių Meyhoferį Ministerių kabineto baldai. Baldai labai jautraus aptaisymo ir greit gali būti sužaloti, todėl prašau Poną Direktorių duoti Klaipėdos muitinei parėdymų, kad baldai būtų tranzitu praleisti į Kauną ir Kaune galės būti muitinės apžiūrėjimas atliktas vietoje Ministerių Kabinete“, – nurodė B. Dailidė.
Laikraštyje „ Memeler Dampfboot“ nurodoma, kad laivas „Orla“ liepos 16 d. atplaukė iš Vyborgo ir atgabeno metalą bei generalinius krovinius.
Patį premjerą V. Petrulį tuo metu erzino kai kurie Klaipėdos žurnalistai, kaip kad dabar Remigijų Žemaitaitį LRT. Tai ji išdėstė liepos 23-iosios rašte Klaipėdos krašto gubernatoriui Jonui Polivinskui-Budriui.
„Klaipėdos Žinios“ vis ryškiau darosi opozicijos Lietuvos Vyriausybei ir Didžiosios Lietuvos tvarkai laikraštis. Didesnieji straipsniai arba visai be turinio ir reikšmės arba stengiasi neigiamai nušviesti Didžiosios Lietuvos tvarką, valdininkus, valdančias partijas, apverkti valdininkų padėtį ir t.t.“, – rašė premjeras, įsitikinęs, jog jo priekaištų teisingumo „prirodymui užtenka paimti tik liepos mėn. eilę straipsnių“ ir nurodė penkias konkrečias publikacijas.
Pirmiausiai premjerui arba jo komandai užkliuvo „Savivaldybininko išpažintis“ – „Klaipėdos žinios“ buvo nurodžiusios, kad tai netaisytas joms atsiųstas sodiečio-laukininko tekstas.
Nepatiko Vyriausybės vadovui ir po keleto dienų laikraštyje paskelbta valdininko nuomonė, kurioje konstatuota, jog šios profesijos atstovų „padėtis nepergeriausia“, o visuomenė „tvirkina valdininką, sunkioji jo padėtis verčia ištvirkti“. Anot teksto autoriaus, Klaipėdos krašte ypač žemesnių valdininkų algos nebuvo tokios, jog „galėtum reikalauti iš valdininkų, kad būtų sąžiningi ir patikimi; nėra dar nustatytos jų teisės, nežino jie dar, kas su jais atsitiks, susilaukus senatvės“.
Į netikusių publikacijų sąrašą buvo įtraukta ir pirmame puslapyje paskelbta nuomonė „Seimui išsiskirsčius atostogų“.
Kliuvo „Klaipėdos žinioms“ ir už tai, kad perspausdino dviejų „Lietuvos žinių“, tuo metu opozicijoje buvusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos spaudos organo, publikacijų „Amerikos lietuviai ir Lietuva“ bei „Klaipėdos rinkimų prieblandos“ ištraukas. „Ištrauka pradedama „Klaipėdos Žinių“ redakcijos prierašu išgiriančiu objektyvumą straipsnio ir kompetentingumą autoriaus ir užbaigiama žodžiais apie „centro organų iš trijulės partijos komisarus, kurie nubaido lietuvius nuo Lietuvos“, – akcentavo premjeras.
Galiausiai V. Petrulis konstatavo, jog „toksai elgimasis laikraščio, kuris yra leidžiamas Vyriausybės pinigais, yra visiškai nepakenčiamas“.
„Prašau Tamstą duoti nurodymų redakcijai, kad laikraštis būtų vedamas taip kaip pridera Vyriausybės lėšomis leidžiamam laikraščiui“, – instrukciją gubernatoriui išrašė Vyriausybės vadovas.
J. Polovinskas-Budrys netruko sureaguoti ir po penkių dienų kreipėsi į premjerą pasiūlydamas idėją.
„Klaipėdon sugrįžo pasveikęs buv. Direktorijos pirmininkas Viktoras Gailius. Turint omeny nusiskundimus dėl „Klaipėdos žinių“ ir kitų laikraščių, manyčiau reikėtų jam pavesti redagavimą „Memel-Zeitung“ ir priežiūrą kitų laikraščių. Su tuo paskyrimu būtų patenkinti klaipėdiečiai ir, manau, spaudos dalykai pasitaisytų“, – rašė gubernatorius bei nurodė, kad prašo „skubaus parėdymo“.
Ko gero, atitinkamas parėdymas buvo gautas, nes Algirdas Matulevičius Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašo, kad V. Gailius iki 1925 m. pabaigos buvo „Klaipėdos žinių“ ir „Memel-Zeitung“ vyriausiasis redaktorius.
Visgi, gali būti, kad ir V. Gailius nesugebėjo įtikti centrinei valdžiai, nes „Memel-Zeitung“ gyvavimą baigė dar tais pačiais metais, o „Klaipėdos žinios“ 1926 m. liepos 3-osios numeryje pranešė, jog „aplinkybių verčiamos šiandien kuriam laikui prisijungia „Lietuvos Keleiviui“.
„Prie šios progos su malonumu galime prisiminti, kad „Klaipėdos žinios“ savo gyvavimo laiku spėjo užsitarnauti plačių visuomenės sluoksniu ir įtakingų jos veikėjų prilinkėjimą. Pradėdamos savo dienas „Klaipėdos Žinios“ buvo pasistačiusios uždavinį būti tiltu Klaipėdos krašto susiartinimui su Didž. Lietuva. Jos tą uždavinį kiek įstengdamos ir pildė. Nesigirdami galime pasakyti, kad daug nesusipratimų tarp Krašto ir Centro pašalinta tik ačiū mūsų įsikišimui. Berods daug švelnių ir mažiau švelniu kumštelėjimu teko mums prie to patirti. Mums prikišdavo klaipėdietišką separatismą ir kitką, tuo tarpu mums tik bendri Klaipėdos krašto ir Lietuvos valstybės interesai terūpėdavo. Begindami lietuvių tautinius reikalus Klaipėdos krašte nelikome ir be aiškių priešų iš vokiečiu ir vokietininkų pusės, susispietusiu buntininku ir einheitsfronteriu abažė. Mes kovojome už amžinąsias lietuviu teises, siekėme to, ką reikalauja teisingas tautiškumas ir žmoniškumas. Lai priešai nesidžiaugia, kad musu balsas visai ateiviai nutils, teisingas likimas sudarys aplinkybes ir mes vėl naujai prabilsim. O kol kas kiti laikraščiai išreikš nuomone tos visuomenės, kuriai mes tarnavom. Tarnavome atsidėjimu, pakęsdami ir materinius ir kitokius nuostolius. Nelaukiame už tai dėkingumo ar užuojautos. Mes pildėme tik savo priederme. Mes žinome, kad tai, ką nudirbome, nenuėjo niekais. Ir tas mums leidžia lengva širdimi atsisveikinti su draugais ir priešais“, – atsisveikindama rašė redakcija.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Dėkui už svarbų postą