Pensijų reforma: kodėl verta likti II pakopoje

Atvira Klaipėda 2025-12-22

Artėjant šventėms, pokalbiai prie bendro stalo neretai pakrypsta apie ateitį, pinigus, o šiais metais, artėjant II pakopos pensijų reformai, gali pakrypti ir apie kaupimą senatvei. Apie tai, kaip atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus ir ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimus, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Nors nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers daugiau pasirinkimų, esminis klausimas prie stalo bus dėl galimybės pasinaudoti reformos „langu“ ir pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje. Svarbiausia, pasak ekspertės, į emocingas diskusijas reaguoti ramiai. Prieš nusprendžiant, ar atsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas ar kaupti toliau, svarbiausia – neskubėti ir įsivertinti visas galimas alternatyvas.

„Reformos „langas“ bus atviras iki pat 2027-ųjų pabaigos, tad sprendimų nereikia priimti nei spaudžiant artimiesiems, nei vadovaujantis emocijomis. Šis laikotarpis skirtas ramiai apsvarstyti savo situaciją ir pasverti ilgalaikes pasekmes“, – pabrėžia L. Načajienė.

„Kam tu kaupi tai pensijai – kol jos prireiks, fondai bankrutuos“

Vienas galimų giminaičių argumentų prie šventinio stalo, kurio galima sulaukti – baimė, kad pensijų fondai nėra patikimi. Vis dėlto tokia nuomonė dažnai remiasi mitais, o ne faktais. II pakopos fondai yra griežtai reguliuojami, jų turtas atskirtas nuo valdymo bendrovių, o investicijos išskaidytos per skirtingas rinkas ir regionus.

„Pensijų fondai nėra vienos įmonės sąskaita – tai plačiai diversifikuotas investicinis portfelis. Ilgalaikėje perspektyvoje jie yra sukurti tam, kad sugertų rinkų svyravimus ir generuotų grąžą“, – aiškina L. Načajienė.

„Aš atsiimsiu ir geriau pats investuosiu“

Investuoti savarankiškai gali būti gera alternatyva, tačiau tam reikia žinių, disciplinos ir laiko. Ne visi investuoja nuosekliai, o emociniai sprendimai rinkų svyravimų metu gali kainuoti brangiai.

„Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas. Galutinį sprendimą visada galėsite priimti iki 2027-ųjų pabaigos“, – pataria L. Načajienė.

Vietoje pensijos geriau investuoti į NT“

Nekilnojamasis turtas dažnai laikomas saugia investicija, tačiau, pasak ekspertės, jis nėra visiems tinkamas sprendimas. NT reikalauja didelių pradinių investicijų, nuolatinės priežiūros, o likvidumas – ribotas.

„Na, o pensijų fondai leidžia investuoti mažomis sumomis, reguliariai ir automatiškai, o rizika paskirstoma. Tai nereiškia, kad negalima investuoti į NT, tačiau pensija ir savarankiškos investicijos neturėtų būti supriešinamos – jos gali viena kitą papildyti“, – teigia L. Načajienė.

„Reikia imti pinigus, kol galima“

Artėjantis reformos „langas“ kai kuriems atrodo kaip paskutinė proga atsiimti sukauptas lėšas. Tačiau ekspertė ragina nepasiduoti šiam spaudimui.

„Galimybė pasitraukti nereiškia, kad tai geriausias sprendimas visiems. Pasitraukus per „langą“, dalį lėšų teks grąžinti „Sodrai“, o ateityje pensija bus mažesnė. Todėl šis kelias tinka tiems, kurie tikrai apsisprendė nebekaupti, o ne tiems, kurie dar dvejoja“, – sako ji.

„Vis tiek iki tos pensijos nenugyvensiu“

Šis pasakymas dažnai nuskamba juokais. Tačiau realybė kitokia – gyvenimo trukmė Lietuvoje ir pasaulyje ilgėja, o stabilių pajamų senatvėje poreikis išlieka.

„Pensijų sistema sukurta tam, kad žmogus nepriklausytų tik nuo valstybės ar artimųjų. Net jei šiandien atrodo, kad pensija dar toli, sprendimai, priimti dabar, lems gyvenimo kokybę po kelių dešimtmečių“, – pabrėžia ekspertė.

Ji primena, kad sulaukus pensinio amžiaus visada galima tęsti kaupimą: dirbant galima tęsti kaupimą su įmokomis, nebedirbat – be naujų įmokų. Sukaupta suma uždirbs investicinę grąžą, be to, visada bus paveldima.

Kelias į stabilią ateitį – kaupti nuosekliai

Pasak L. Načajienės, nors reforma suteiks daugiau laisvės planuoti finansinę ateitį, pagrindinis principas nesikeičia – kaupti nuosekliai išlieka patikimiausias būdas užsitikrinti orią senatvę.

Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad šis skaičius galėtų išaugti iki 50–60 proc., buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose.

„II pakopos fondų istorinė grąža siekia 7–9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja. Tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau. Iš kitos pusės, skuboti sprendimai, priimti dėl aplinkinių nuomonės ar emocijų, gali kainuoti didelę dalį būsimos pensijos“, – apibendrina ji.

Todėl prieš apsisprendžiant, kaip elgtis su savo pinigais, verta ne diskutuoti apie juos prie šventinio stalo, o įsivertinti savo paties ilgalaikius tikslus. Pensija nėra tik diskusijų tema – tai žmogaus finansinė ateitis.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti