Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-24 |
Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai liudija, kad tarp 1953-iųjų uostamiesčio valdžios galvos skausmų buvo ir miesto nuotekų tinklas, kuriam kenkė kai kurios to meto įmonės.
Į kanalizaciją leido ir mėšlą
1953-iųjų pradžioje Klaipėdos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl mėsos kombinato veiklos, kenkusios visam miesto kanalizacijos tinklui.
Istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ rašo, kad mėsos kombinatas oficialiai buvo atidarytas 1945 m. rugpjūčio 18-ąją, 1913-1915 m. pastatytame skerdyklos komplekse Liepų gatvėje. Iš pradžių įmonė priklausė Lietuvos TSR Mėsos ir pieno produktų pramonės ministerijai, vėliau Liaudies ūkio tarybos Mėsos ir pieno pramonės valdybai, po to buvo perduota Lietuvos TSR Valstybiniam agropramoniniam komitetui.
Istorikė Nastazija Kairiūkštytė knygoje „Klaipėdos pramonė ir darbininkai 1945-1960 metais“ rašė, kad 1947 m. čia buvo įrengtas talpiausias tuometinėje Lietuvoje 300 tonų tūrio šaldytuvas. 1951 m. kombinate buvo pradėta rekonstrukcija, kurios metu buvo įrengti nauji gamybos cechai ir skyriai su naujais įrengimais.
„Pirmąjį pokario dešimtmetį įmonės veiklą gerokai komplikavo faktas, kad Lietuvoje tarp žemės ūkio produkcijos tiekėjų ir perdirbėjų buvo įsiterpusi trečioji grandis – vadinamosios paruošų kontoros, sujungtos su Gyvulių paruošų trestu. Užuot tiesiogiai pristatomi į mėsos kombinatą, gyvuliai iš pradžių buvo laikomi tresto ūkiuose, ir tik 1955 m. gyvulių augintojai ėmė patys pristatinėti juos į mėsos kombinatą“, – rašo V. Safronovas.
Visgi nepaisant gamybos modernizacijos ir plėtros, kombinatas tapo iššūkiu visam miestui.
„Mėsos kombinatas į kanalizaciją leidžia didelį kiekį gamybinių nuotekų nesulaikydamas riebalų, taip pat netinkamai naudojasi miesto fekaline kanalizacija, leisdamas į ją gamybines atliekas ir mėšlą, tuo pažeisdamas normalų miesto magistralinės kanalizacijos veikimą ir sukurdamas avarines situacijas įmonėse, esančiose šiame rajone ir besinaudojančiose šio rajono kanalizacija (fabrikas „Gulbė“, „Energorajonas“, Valstybinis statybos trestas Nr. 5)“, – buvo rašoma 1953-ųjų sausio Vykdomojo komiteto sprendime.
Reaguodama į tokią situaciją miesto valdžia įpareigojo mėsos kombinato direktorių draugą Oleinikovą iki tų metų gegužės 1 d. įmonės lėšomis ir jėgomis įrengti atitinkamus riebalų ir atliekų gaudytuvus, užtikrinančius išleidžiamų nuotekų kokybę „pagal kanalizuojamų vandenų technines normas“. O tresto „Vodokanal“ („Klaipėdos vandens“ pirmtakas) valdytojas draugas Malakauskas buvo įpareigotas užtikrinti techninę priežiūrą ir kontrolę, kad minėtuosius darbus kombinatas atliktų laiku ir techniškai teisingai.
Mėsos kombinatas šioje vietoje veikė iki 1966-ųjų, kai buvo atidarytas naujas kompleksas Šilutės plente, buvusiose Dumpių tarybinio ūkio žemėse. Liepų (tuomet – M. Gorkio) gatvėje kurį laiką dar veikė šaldytuvas ir garažai, bet ir jie galiausiai buvo iškelti į Šilutės plentą.
Miestą tvindė ir „Grigeo“ pirmtakas
„Atvira Klaipėda“ šiame rašinių cikle jau rašė, kad Jūrų prekybos uostas dar 1948-aisiais buvo užpylęs „buvusį Klaipėdos žuvų uosto vandens baseiną“, tarpukariu vadintą Valgumu, ir tuo pačiu pagrindinio miesto lietaus nuotekų kanalo žiotis.
„Dėl to sutriko tinkamas lietaus vandens nutekėjimas ir kyla pavojus, kad bus užlietos pagrindinės miesto gatvės, o Vandens ir kanalizacijos trestas sulaukė 50 tūkst. rublių sankcijos už konservų fabriko ir kitų sandėlių patalpų užliejimą“, – buvo dėstoma 1953-iųjų sausio pabaigoje priimtame Vykdomojo komiteto sprendime, kuriuo Klaipėdos jūrų prekybos uosto viršininkas draugas Fominas savo lėšomis buvo įpareigotas iki gegužės 1 d. pratęsti lietaus kanalizacijos kanalą iki pat marių.
Tą pačią dieną Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą ir dėl lietaus nuotekų kanalo pratęsimo Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinato miško biržos teritorijoje.
Šiame sprendime buvo nurodyta, jog dar 1947 m. šio kombinato administracija užpylė miesto reikšmės lietaus nuotekų kanalą ir dėl to buvo sutrikdytas normalus lietaus vandens nutekėjimas iš šalia buvusių miesto rajonų – tvindavo Nemuno gatvė, buvo ardomas geležinkelio pylimas.
„Nepaisant daugybės nurodymų išvalyti kanalą, kombinato administracija jokių priemonių nesiima“, – konstatavo Vykdomasis komitetas ir šiuo sprendimu įpareigojo įmonės direktorių drg. Serviliną iki balandžio 25 d. jos lėšomis ir darbo jėga atstatyti 170 tiesinių metrų ilgio, 400 mm skersmens lietaus nuotekų kanalą iki marių.
O „Vodokanal“ valdytojas draugas Malakauskas ir vėl gavo analogišką užduotį, kaip ir mėsos kombinato bei Prekybos uosto atvejais – užtikrinti techninę priežiūrą bei kontrolę, kad kombinato administracija darbus atliktų laiku ir techniškai teisingai.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą