Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-29 |
„Pagal tokius piešinukus neįmanoma paskaičiuoti kainos“, – pasipiktino rinkos dalyviai, Klaipėdos savivaldybei lapkričio pabaigoje paskelbusi konkursą dėl istorinės Turgaus aikštės ir jos prieigų atnaujinimo. Sulaukta beveik šešiasdešimt suinteresuotų asmenų klausimų, tad teko tikslinti daugelį techninės specifikacijos detales, žiniaraščius, o šio pasiūlymų konkursui pateikimo terminas buvo nukeltas į ateinančius metus.
„Prašome pateikti meninio akcento su dviem periskopais ir geriamo vandens kolonėle detalesnį aprašymą su matmenimis, medžiagiškumu arba pateikite potencialų jo tiekėją, nes pagal tokius piešinukus neįmanoma paskaičiuoti kainos”, – paprašė vienas iš potencialių konkurso dalyvių. Savivaldybė jam atsakė taip: „Gaminys nestandartinis. Patikslinti kiekiai. Brėžinys papildytas detalizacija. Rangovas parenka tiekėją, kuris pagal parengtus ir suderintus gamybinius brėžinius ir technologijos aprašymą pagamina nestandartinį gaminį ir suteikia jam standartinę garantiją“.
„Prašome pateikti suoliukų aplink meninį akcentą matmenis ir medžiagiškumą, nes pagal tokius piešinukus neįmanoma paskaičiuoti kainos”, – nurodė dar vienas konkurso dalyvis ir sulaukė atsakymo, kad kiekiai patikslinti, o brėžinys papildytas detalizacija.
Daugybė savivaldybei užduotų klausimų yra susiję su aikštės ir jos prieigų grindinio dangos techninėmis charakteristikomis. Todėl ne vieną kartą teko jas tikslinti. „Patikslinkite, koks turi būti akmens paviršiaus apdirbimas“, – klausė rinkos dalyvis. Jam atsakyta: „Akmens paviršius skeltas, o viršutinis vaikščiojimo paviršius patašytas”.
Be kita ko, savivaldybė, atsakydama į klausimus, rekomendavo rinkos dalyviams „įsivertinti esamas istorinio grindinio dangas, ypač esančias Aukštojoje gatvėje bei Daržų g. atkarpoje tarp Tiltų ir Aukštosios gatvių“ ir nurodė, jog „visi pateikiami dangos pavyzdžiai bus lyginami su esamomis vertingomis Klaipėdos senamiesčio dangomis“. Projekte pateiktos spalvos esą yra orientacinės.
Techninį projektą šiai rekonstrukcijai parengė MB „Altitudės“ (dabar – MB „Vietos“). Projekto vadovas – Rolandas Rakevičius, architektas – Aurimas Baužys. 127 550 eurų vertės sutartis dėl projektavimo su šia mažąja bendrija buvo pasirašyta dar 2019-ųjų vasarį. Pagal ją techninis projektas turėjo būti parengtas ir statybos leidimas gautas per 10 mėnesių, o jei reikėtų koreguoti detaliojo plano sprendinius, tam papildomai buvo numatytas mėnesis. Tokios korekcijos vėliau ir prireikė, tačiau neužteko – tik šių metų rugsėjo pabaigoje Savivaldybė pranešė, jog pagaliau gavo leidimą Turgaus aikštei rekonstruoti.
„Projektuojama teritorija Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje apima valstybės nuosavybės žemę tarp Tiltų, Galinio Pylimo, Sinagogų, Pilies, Daržų gatvių. Teritorijoje suformuoti du valstybiniame registre įregistruoti sklypai, apimantys Turgaus aikštę ir Turgaus halę su lauko prekystaliais ir kitais priklausiniais“, – rašoma viešojo pirkimo konkurso dokumentuose.
Įgyvendinant projektą vietoje automobilių stovėjimo aikštelės bus sukurta viešoji erdvė. Bus pakeista aikštės danga, atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtas naujas apšvietimas, mažosios architektūros elementai ir želdynai, gatvėse bus įrengti dviračių stovai ir numatyti automobilių statymo sprendimai. Patekimas į Turgaus halę bus rekonstruotas remiantis universalaus dizaino principais.
Liepą savivaldybė skelbė, jog pasirašė šio projekto finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA). Pagal ją projektui numatoma skirti 3,32 mln. eurų. Iš jų 2,82 mln. eurų – iš Europos Sąjungos paramos, o 0,5 mln. eurų – iš savivaldybės biudžeto. Pasak savivaldybės, su CVPA pasirašytoje sutartyje nustatyta, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2029 m. rugsėjo 30 d.
ISTORIJA
Buvusi Frydricho turgaus aikštė buvo suplanuota XVII a. 7‐ajame dešimtmetyje, jos atsiradimas sietinas su privilegijos suteikimu Frydricho miestui. XVII a. antroje pusėje jau egzistavo arba tuo metu buvo suplanuota ir dauguma šiandien išlikusių gatvių aikštės prieigose.
Aikštės erdvė nuo XVII a. pabaigos nebuvo užstatyta. Jos vidury tik per Septynerių metų karą fiksuojamas sargybos budėjimo postas, o XIX a. vidury – siurblys vandeniui iš šulinio paduoti. XX a. pirmosios pusės nuotraukose rytinėje aikštės kraštinėje matomas reklaminis stulpas, viešasis tualetas.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdos architektūros kontekste aikštėje ir jos prieigose užstatymas buvo gana archajiškas (daug dar XVIII šimtmetyje statytų namų), kaip ir gatvių dangos. Tiesa, jos ne sykį atnaujintos, lauko akmenis keičiant lygesnėmis gatvių ir šaligatvių dangomis. Užstatymas keitėsi lėtai, dažniausiai perstatant senus pastatus, pavieniais atvejais statant jų vietoje naujus.
1941 m. aikštėje buvo įrengta požeminė priešlėktuvinė slėptuvė. Dėl 1941 m. bombardavimo ir vėlesnių įvykių karo ir pokario metais aikštė ir gretimas rajonas smarkiai nukentėjo. Šiandien yra išlikę tik 10 iš 17 prieškarinių namų. Iš viso aikštėje ir gretimose gatvėse senojo užstatymo yra išlikę apie 36 proc. (36 iš 99 namų). Kai kurie senieji namai pakeitę išvaizdą neatpažįstamai.
Turgus ir ūkininkų bei amatininkų prekyba Frydricho turgaus aikštėje iki sovietmečio buvo proginis, o ne nuolatinis reiškinys, vienos konkrečios funkcijos aikštė neturėjo. Tik 1948 m. perkėlus čia pagrindinę miesto turgavietę, prekybinė funkcija įsivyravo, apimdama ir karo metais išgriautus plotus, kurie tapo erdve aikštei ir jos funkcijai „pratęsti“ į rytus.
Turgaus aikštė ankstesnės miesto valdžios buvo įtraukta į Klaipėdos miesto integruotą teritorijų vystymo programą, darbams planuota gauti beveik 2,3 mln. eurų, bet vis nebaigiant projekto juos teko perskirstyti kitiems projektams.
Dar viena DIKYNĖ iš cemento senamiestyje. Kometa
Jūs geriau polikliniką pastatykit žmonėms prieinamoje vietoje o ne kažkur Šiaurės prospekte ir kur būtų teikiamos visos paslaugos.
Visi kompetetingi šiltose vietose, sočiai pavalgę ir šiltai aprengti…
Tragedija, idejos jokios, ir grozžo jokio! Tik piniguų švaistymas, geriau išvis neliest jei čia geriausias variantas pasiūlytas.
Panašu, kad bus dar viena tuščia erdvė be konkrečios paskirties. Dar rečiau užsuksim į senamiestį – nėra kur dėti auto. Žaliasis kursas, kad jį kur.
Autobusu nebandėt naudoti arba kojomis?
tai čia dabartinio miesto tarybos nario budino dovanėlė ir „palikimas” miestui. Ir dar vienas, jau eilinis mieste, nekompetencijos pavyzdys vaidinant „skubėjimą”, ruošiant tikslus, sudarant užduotį projektavimui kurios vienintelis tikslas – pigiausia projektavimo kaina. Vieni pagal tokias užduotis popigiąja pripaišo vaikiškų kliedesių, kiti, ” gelbėdami” kolegas, bando apvilkti tuos kliedesius reglamentais ir brėžinių marškiniais. Iš to „skubėjimo” gavosi gal jau 6 metai murdymosi vien bandant „suprojektuoti”. Liūdniausia žinia miestui, kad pačios savivaldybės „specialistai” tokį „projektą ” suderino – akivaizdus kompetencijos lygis! Nuostabūs net dabar teikiami atsakymai- ” vaikščiojimo paviršius patašytas” . Kas tai? Kur tokį patašymą nupirkti? Ir tai tik pradžia. Panašu, kad statybininkai vėliau klaus ir kaip ištekinti granitinius burbulus ir dar labai daug ko… ? Dabartinės valdžios kaltė, kad neišdrįso šio „projekto” senai išmesti į šiukšlių dėžę ir organizuoti viešo architektūrinio/urbanistinio konkurso teritorijai. Dar vis bando vieną turgaus kampą beviltiškai tvarkyti. Tik labai panašu, kad ir statyba bus labai brangi, daug kartų brangs ir turgaus neliks. Likimas bus kaip su niekaip neatgimstančia aikšte.