Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-08 |
Sausio 16-ąją, penktadienį, 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaromos keturios naujos parodos.
Parodoje „Pakeliama svarbos sunkuma“ jungdami praeitį, dabartį ir ateitį menininkai Ana de Almeida (Portugalija) ir Leo Trotsenko (Ukraina) kviečia lankytoją susidurti su dažnai žmogui sunkia patirtimi – istorinėmis neteisybėmis, neįgyvendintomis galimybėmis ir išliekančiais materialiaisiais pėdsakais.
Menininkė Ana de Almeida ir menininkas Leo Trotsenko gyvena ir kuria Vienoje, Austrijoje. Jie susitiko 2023 m., kai abu dalyvavo QMA Artist Collective programoje. Vos pradėję bendrauti įsitraukė į diskusijas apie kiekvieno individualias meno praktikas ir jas siejančius siužetus. Tiek Ana, tiek Leo gilinasi į praeitį ir dabartį, savo kūriniuose derindami archyvinius dokumentus su šiuolaikine urbanistine ir kraštovaizdžio archeologija. Jų kūryba apima įvairius laikotarpius ir pokyčius sociopolitinėje realybėje, pasitelkiant antropologinį žvilgsnį į žmogiškus ir nežmogiškus elementus.
Kita atidaroma paroda – Ernesto Žvaigždino „Septynių spalvų žvaigždynas“.
Parodaoje „Už paviršiaus“ atsiskleis ne vienerius metus menininkės Jolantos Mikulskytės tyrinėjamos povandeninės būsenos: slėginiai pakitimai, gyvūnija, biologija, artefaktai. Povandeniniai vaizdiniai čia virtę didelio formato litografijomis, atspindinčiomis, kaip veikiant vandens stichijai kinta žmogaus savivoka, pasaulėjauta ir visa būtis.
Parodos pavadinimas taip pat nurodo į globalius pakitimus, karo situaciją, bet svarbiausi dalykai čia lieka už (vandens) paviršiaus. Pasak autorės, atrodo, jog šiomis dienomis nebeliko drungnos būsenos, tik šalta arba karšta, juoda arba balta.
Parodoje pristatoma ir naujai vis dar tebekuriama estampų serija „Only You can thing for Yourself“ (2025 –2026).
Paskutinė iš atidaromų parodų – Ivaro Veermäe „Žemlaikiai, vėjėlaižos ir lietliečiai“.
„Techno-utopinėse svajose žmonės įsivaizduojami galintys kontroliuoti globalią klimato sistemą. Vienas realistiškiausių ir labiausiai moksliškai ištirtų pasiūlymų – stratosferos aerozolių injekcija: didelių aerozolių kiekių purškimas į stratosferą. Ten jie išsklaidytų Saulės spinduliuotę ir taip sumažintų Žemės paviršių pasiekiančios energijos kiekį.
Paroda „Žemlaikiai, vėjėlaižos ir lietliečiai“ prasideda bandymu šią idėją kontekstualizuoti. Kas tai per sumanymas? Kokios infrastruktūros jam reikėtų? Kas yra stratosfera – kokia tai vieta ir kur ji yra? Kas ir kaip gali joje veikti? Kokie mentaliniai vaizdiniai su ja siejami?“, – rašoma pranešime.
Didžioji šios parodos dalis skirta Ivar Veermäe savarankiškiems ribos tarp žemės paviršiaus ir stratosferos tyrinėjimams. Pasitelkęs meteorologinius balionus – technologiją, kuri pastaruoju metu Lietuvoje sulaukė ypatingo dėmesio, menininkas siuntė įvairius objektus į maždaug 30 kilometrų aukštį. Ten balionai sprogdavo, o objektai nukrisdavo atgal į žemę.
Antroji instaliacija paremta menininko pokalbiais su mokslininkais ir akademikais, dirbančiais klimato modifikavimo srityje. Joje aprėpiamas platus temų spektras: vizualiniai modeliai ir jų poveikis realiam pasauliui, su geoinžinerija susiję neaiškumai, galios ir CO₂ mažinimo klausimai, taip pat spekuliacijos apie klimato atšilimą ir stratosferos aerozolių injekcijų taikymo galimybę.
Ivaras Veermäe gimė 1982 m. Taline, šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą