Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-20 |
Vaizdingoje Nidos vietoje, sklype Pamario g. 46, stovėjusi sovietinė pionierių stovykla su vietos valdininkų pritarimu turėjo virsti prabangiu daugiabučių kvartalu. Tokiais planais dar 2021 m. pasipiktinę žmonės buvo išgirsti, ir prokuratūra pradėjo tyrimą, vyko teismų procesai. Nors opozicijos atstovas įžvelgia ir galimą advokatų etikos pažeidimą, o gruodį Neringos taryba nepritarė mero Dariaus Jasaičio siūlymui šią istoriją baigti taikiai, Savivaldybės administracija patvirtino, kad netrukus bus ir antras bandymas „perlaužti“ politikus.
Šių dienų situacija sklype. Martyno Vainoriaus nuotr.
Istorija prasidėjo dar 2020 metų gruodį, kai Neringos savivaldybės administracijos direktorius pakeitė minėtojo žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į vienbučių, dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, o 2021-aisiais Neringos taryba patvirtino bendrojo plano korektūrą. Reaguodama į tai grupė neringiškių paprašė prokuratūros pradėti ginti viešąjį interesą. Kol vyko šios teisinės procedūros, sklypą besinuomojanti ir buvusios stovyklos statinius valdanti UAB „Semelitas“ parengė projektinius pasiūlymus dėl daugiabučių statybos, o savivaldybė tam pritarė.
Galiausiai prokuratūra konstatavo, kad Neringos savivaldybės sprendimai dėl verslo suplanuotų daugiabučių aiškiai neatitinka įstatymų ir pareikalavo nedaryti pažeidimų, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija kreipėsi į teismą dėl atitinkamo Savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Šakalio įsakymo panaikinimo.
Neringos savivaldybė, pasisamdžiusi advokatus iš kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“, „Semelitas“ ir Statybų inspekcija ėmė tartis dėl taikos sutarties, siekdami išvengti tolesnių teisinių ginčų. Tačiau Neringos tarybos nariui Matui Lasauskui įtarimų ėmė kelti savivaldybės pasirinktos advokatų kontoros deleguotas ekspertas Audrius Petkevičius, nes jis dar 2022 metų vasarį Neringoje viešojo statytojų planų svarstymo metu atliko susirinkimo pirmininko funkcijas.
Neringos tarybos posėdžio metu svarstant taikos sutartį pernai gruodį M. Lasauskas iškėlė klausimą dėl galimo interesų konflikto ir kam iš tiesų yra naudinga tokia sutartis. Posėdyje dalyvavęs A. Petkevičius teigė, kad „jokio interesų konflikto mes čia neturime“. Meras D. Jasaitis tokias opozicijos atstovo įžvalgas vadino sąmokslo teorijomis ir teigė, jog jei egzistuoja toks galimas pažeidimas iš advokatų pusės, jį turėtų nagrinėti kitos institucijos.
„Pagal turimus duomenis galima daryti išvadą, kad advokatė Gabrielė Vazniokaitė, veikdama kaip įgaliota „Ellex“ advokatė, delegavo Audrių Petkevičių teikti paslaugas savivaldybei tame pačiame nekilnojamojo turto vystymo projekte Pamario g. 46, kuriame šis asmuo jau buvo dalyvavęs, atstovaudamas priešingus interesus turinčiam subjektui – UAB „Semelitas“. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja Advokatų etikos kodeksui“, – vėliau Lietuvos advokatūrai nusiųstame skunde išdėstė M. Lasauskas.
Taikos sutarties projektą tarybai pristatęs Laimonas Bogušas, Neringos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, nurodė, kad būtina padalyti sklypus, ir užsiminė, jog tuomet bus galima vykdyti statybas.
„Viskas kilo dėl ginčijamo administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo žemės sklypui buvo nustatyti du naudojimo būdai. Po šio įsakymo inspekcija, vykdydama patikrinimą, nustatė, kad naudojimo būdai neatitinka bendrojo plano. Turi būti išskirtos sklypų dalys, tad šį sprendimą ji užginčijo ir nurodė jį naikinti. Taikos sutartimi sutariama, kad inspekcija nebeginčija įsakymo, o problemos sprendimo būdas yra sklypo padalijimas į dvi dalis. Vienoje dalyje lieka miško žemė, o didžiojoje dalyje bus gyvenamosios paskirties teritorija“, – prieš balsavimą dėl taikos sutarties aiškino Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas.
Anot L. Bogušo, taikos sutartis leistų nekilnojamojo turto vystytojams toliau tęsti projekto rengimą. Esą esminis klausimas yra susijęs su procedūriniais pažeidimais, o ne pačiais statybų planais.
Neringos meras D. Jasaitis tarybą patikino, kad sutartyje įtrauktas ir savivaldai naudingas punktas dėl atsakomybių.
„Statybų inspekcija, žinodama, kad paslaugos Neringoje yra nepigios – esame brangiai mokėję už Kuršių g. 2 detalųjį planą labai nemažai pinigų, nes išdavėme sąlygas, o po to visi teismai pripažino, kad jos buvo neteisėtos. Sumokėjome apie 130 tūkstančių eurų vystytojui. Todėl Statybų inspekcija nori apsidrausti, kad dėl formalumų nekiltų problemų, ir valstybė sako: mes einame į taikos sutartį ir sutinkame. Taika sveikintina visada ir visais atvejais“, – dėstė D. Jasaitis.
Tarybos narys M. Lasauskas teigė, kad jam kyla abejonių, kam iš tiesų naudinga tokia, kokia dabar siūloma, taikos sutartis. Meras tvirtino, kad sutartis naudingiausia savivaldybei, o M. Lasauskas tikino, kad ne kartą siūlė, kaip ją keisti, jog savivalda esą išties gautų didžiausią naudą.
Tarybai balsuojant dėl sprendimo projekto, kurio, beje, netvirtino Savivaldybės administracijos Teisės skyrius, pritrūko vieno balso, kad taikos sutartis būtų patvirtinta. Iš 17 balsavusiųjų 8 balsavo „už“, tiek pat tarybos narių susilaikė, o lemiamu tapo vienas balsas „prieš“.
„Savivaldybėms perėmus valstybinės žemės administravimo funkcijas, ženkliai išaugo tiek teisinės rizikos, tiek sprendimų, susijusių su teritorijų planavimu, kompleksiškumas. Atsižvelgiant į tai, kad Neringoje visa žemė yra valstybinė, susiduriame su ženkliai padidėjusia teisinių procedūrų apimtimi, iššūkiais užtikrinant Lietuvoje itin sudėtingas teritorijų planavimo procedūras bei tuo, kad visi priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus bei sumažintų galimų ginčų riziką ateityje. Neringos savivaldybė yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokate Gabrielė Vazniokaite, įvertinus kontoros specializaciją teritorijų planavimo srityje“, – „Atvirai Klaipėdai“ Neringos savivaldybės poziciją paaiškino jos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.
Ji taip pat patvirtino, kad sprendimo projektas dėl pritarimo taikos sutarčių projektams artėjančiame tarybos posėdyje vėl bus teikiamas pakartotinai, patikslinant formuluotę tam, kad sprendimas jis esą jau atitiktų teisės aktų reikalavimus.
„Pirminiame sprendimo projekto variante buvo siūloma pritarti taikos sutartims (taikos sutarčiai tarp Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės mero ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei kitai taikos sutarčiai tarp Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės mero ir UAB „Semelitas“), tačiau nebuvo numatyta galimybė sprendimui „nepritarti“. Toks formuluotės trūkumas neužtikrino sprendimo apskundimo galimybės“, – aiškino ji.
Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Agnė Gotautė teigė, jog prokuratūra iki šiol neturėjo jokių duomenų apie tai, kokias ketinama pasirašyti taikos sutartis.
„Šiuo metu jokie tyrimai prokuratūroje dėl ginčo teritorijos neatliekami“, – informavo ji.
Toje buvusije stovyklavietėje auga vienos gražiausių ir seniausių Nidos pušų. Numatytas itin tankus ir grenėzdiškas užstatymas ne tik nebūdingas Neringai, saugomai teritorijai , yra tiesiginis pjūvis visai bendruomenei. Ir toks užstatymas būtų virtęs didsniu skandalu nei Preilos boteliai, sieti su Sabonio vardu, tačiau šioje situacijoje yra įtakingti architektai Vilniaus ir Klaipėdos. Ir didysis medžių saugotojas Almantas Mureikia savo žmonos įmonės darbui pretenzijų ne tik neturėjo, bet galimai savo kolegoms nurodė derinti ir skatinti. Visa Neringa praranda savo žavesį, nes gremėsdiškumas atsiranda visur. Buvęs Nidos paštas, suderintas Kultūros paveldo departamento, Saugomų teritorijų, Nidos vyriausio architekto – darvienis spjūvis į tai, kas Neringoje ir Nidoje buvo unikalu.
Klausimą kam naudinga sutartis reiktų užduoti Neringos šeimininkui D. Jasaičiui…
Tu-man, aš- tau. Gal per mažai buvo pasiūlyta?
Situaciją verta patyrinėjimo. Skaidrumo viršūnė. Tkras šaunuolis? visada ir visur esantis nuo pradžios iki pabaigos veikėjas Neringos meras D. J. Gerai dirbama? Laukiama istorijos tęsinio iš žurnalistinio tyrimo, Atvira Klaipėda. Kur D. J. paveikslėlis?