Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-22 |
„Stiprieji daro, ką gali, o silpnieji kenčia tai, ką privalo“, – viena pagrindinių Kanados ministro pirmininko Marko Carney pasakytų minčių šią savaitę Šveicarijos Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo sesijoje. Kalba, kuri, kaip teigiama, sukėlė publikos ovacijas.
Kanados vyriausybės vadovas neišsisukinėdamas įvardijo tai, ką daugelis nujaučia, bet nedrįsta pasakyti: 2025 m. griuvo visa pasaulio šalių bendrabūvio sistema. Kurią valstybės – II Pasaulinio karo nugalėtojos – sumūrijo pokario ir net Šaltojo karo metu. Pasak M. Carney, gedėti buvusios sistemos nėra jokio reikalo, nes ji nebegrįš: „Nostalgija nėra strategija“.
Kanadietis politikas savo „spyčiaus“ metu nė karto neįvardijo JAV prezidento Donaldo Trumpo, tačiau dešifruoti politikų užuominas mėgstantys analitikai iškart nurodė, kad tai – bene pirma tiesioginė strėlė viešojoje politikoje, kuri buvo skirta JAV lyderiui. Ne įprastu virstantis pataikavimas, o skaudi strėlė Vašingtono Baltuosiuose rūmuose įsikūrusiam savimylai-infantilui, kuris neapsunkina savęs demokratijos vertybėmis.
Pagalvojus, D. Trumpo antrosios kadencijos inauguracija įvyko vos prieš metus – 2024-ųjų sausio 20-ąją. O kiek daug jis sugebėjo nuveikti per tuos metus. Kiek ir ko dar gebės nuveikti per trejus likusius metus JAV prezidento poste, po kurių neišvengiamai privalės kraustytis iš Vašingtono į savo mėgstamą rančą Floridoje ar kur kitur.
Be abejonės, ne D. Trumpas pats pirmasis ėmė laužyti bendrabūvio principus. Pirmeivio laurus turėtume pagrįstai skirti Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir jo šalies elitui, kuris skatino agresyvią Rusijos kaimynams skirtą politiką, konservavo ir vėliau atnaujino regioninius konfliktus, kol galiausiai sukėlė agresyvų karą prieš Ukrainą, kurio metu žuvo mažiausiai keli šimtai tūkstančių žmonių.
Pasaulis Rusijos ligi šiol nesugebėjo nei sustabdyti, nei tinkamai nubausti. Nors šalies-agresorės ekonomika dabar yra gerokai nustekenta. Priežastis – Rusija, kaip Sovietų sąjungos tarptautinių įsipareigojimų perėmėja yra vienas pokariniu sukurto tarptautinio bendrabūvio stulpų, mažiausiai antroji branduolinė pasaulio galia.
Padėtis galėtų būti kitokia, jei, tarkime, D. Trumpas elgtųsi kaip svarbiausios demokratinės politinės-ekonominės jėgos lyderis. Tačiau atsiradęs Baltuosiuose rūmuose jis sustabdė Ukrainai skirtą paramą ginklais bei finansais ir siekia, kad Ukraina kuo greičiau sutiktų prieš Rusiją kapituliuoti.
Nobelio taikos premijos įsigeidęs D. Trumpas save vadina svarbiausiu nūdienos taikdariu, kuris sugebėjo nutraukti septynis (kitomis versijomis – net aštuonis) regioninius karus. Pavyzdžiui, tarp Azerbaidžano ir Albanijos. Tai, kad šį kalambūrą jis įvardijo mažiausiai du kartus, rodo, kad neturi žalio supratimo, nei kas kariauja, nei kur kariauja. Be to, pasienio konfliktas tarp Tailando ir Kambodžos, kurį D. Trumpas irgi „pabaigė“, vis atsinaujina ir paliaubų paskelbimo. Taigi D. Trumpo taikdarystė nėra nei ilgalaikė, nei tvari.
JAV lyderis kažkodėl yra tikras, kad jei Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis sutiks Maskvai perleisti visą rytinį Donbaso regioną, agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis. Nors net ir arkliams šiais laikais aišku, kad V. Putino tikslas – ne Donbaso regionas, o visa Rusijos politiškai kontroliuojama Ukraina. Panašiai kaip Gruzija, o gal Baltarusija. Ir ne tik Ukraina – dar 2021 m. pabaigoje Rusijos diplomatai Vakarų šalims pateikė ultimatumą – NATO blokas turėtų mėžtis į 1991 m. tikrovę.
Dar vienas ryškus D. Trumpo nuopelnas – baigiama griauti globali ekonomika, kuri taip pat ligi šiol buvo vienas svarbiųjų stulpų, kuriais rėmėsi taikus pasaulio bendrabūvis. Importo muitai, tarifai, kuriais gąsdina D. Trumpas ne tik atskiroms šalims, bet ir šalių blokams, griauna prekybos sistemą, kurią dėl savo interesų kūrė ir JAV.
Dabar Baltųjų rūmų infantilas įsigeidė Grenlandijos. Po to, kai V. Putinas prieš daugiau nei dešimtmetį įgyvendino savo troškimą aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymą.
Kas yra infantilas? Nebrendyla, kuris (pacituosiu iš enciklopedijos) „negeba spręsti ir veikti savarankiškai, jaučiasi nesaugus, nori būti globojamas, užuot veikęs – fantazuoja” ir pan. Argi tai tinka Trampui? O Trampo veiksmai argi turi panašumo į žaidimus smėlio dėžėje? Jei eitų kalba apie Europarlamentą ir mūsų rezoliantus, viskas labai tiktų. O kol kas sveikinu autorių, trimis žodžiais pavadinime sugebėjusį parašyti dvi dideles kvailystes!
Tinka, muskvieti, tinka