Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-02-18 |
Baltijos jūra yra viena iš labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje. Perteklinio maistinių medžiagų kiekio sukelta eutrofikacija lemia dumblių žydėjimą, deguonies stygių, vandens floros ir faunos nykimą, ekosisteminių jūros teikiamų paslaugų mažėjimą.

Didžiausias į Baltijos jūrą patenkančių maistinių medžiagų šaltinis – intensyvios žemės ūkio praktikos. Didelė į Baltijos jūrą patenkančių biogeninių medžiagų dalis atsiranda dėl perteklinio tręšimo ir per menko agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymo. Kadangi augalai neįsisavina visų trąšų, jų perteklius išsiplauna į upes ir galiausiai yra nunešamas į jūrą. Be to, intensyvios ūkininkavimo praktikos blogina dirvožemio struktūrą, skatina eroziją ir neigiamai veikia biologinę įvairovę.
Nors Lietuva yra įsipareigojusi pagal HELCOM (Helsinkio komisiją) įgyvendinti Baltijos jūros veiksmų planą, kuris nustato leistiną azoto ir fosforo kiekį, galintį patekti į Baltijos jūrą, šiuo metu nėra nacionalinio veiksmų plano, kuris užtikrintų įsipareigojimų įgyvendinimą. Pagal naujausius HELCOM duomenis, 2020 metais Lietuva viršija azoto įnašo lubas daugiau nei 120 % centrinėje Baltijos jūroje (palyginimui – 62 proc. Rygos įlankoje ir 22 proc. Suomijos įlankoje.)
VšĮ „Už švarią Lietuvą“ reiškia susirūpinimą, kad Lietuva iki šiol neturi aiškios strategijos, kokiomis priemonėmis ir iki kada pasieks HELCOM ir Bendrosios vandens politikos direktyvos tikslus. Taip pat neramina šiuo metu vykstantys procesai, kuriais švelninami aplinkosauginiai reikalavimai žemės ūkiui arba jų yra visiškai atsisakoma. Atkreipiamas dėmesys, jog aplinkosauginės ambicijos mažinimas neleis pasiekti numatytų Baltijos jūros apsaugos tikslų ir lems tolesnį Baltijos jūros būklės prastėjimą.
Peticijos autoriai kreipiasi į žemės ūkio ir aplinkos ministrus, ragindami parengti HELCOM nustatytų Baltijos jūros taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo strategiją, kurioje būtų pateiktas konkrečių planuojamų įgyvendinti priemonių sąrašas, numatytos jų įgyvendinimo apimtys, finansavimo mechanizmai ir įgyvendinimo terminai, kurie leistų visuomenei susipažinti, kaip ši vyriausybė spręs Baltijos jūros eutrofikacijos problemą.
Pasirašyti peticiją galima čia.
Parašykite komentarą