Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-02-19 |
Nesu didelis karo specialistas, domiausi tik todėl, kad netoli manęs yra valstybė, kuri grasina mano ir mano vaikų buvimui. Jis vyksta dviejuose taškuose atvirai ir dar keliuose pasauliui tuo nesidomint. Paskutiniuoju vadinu karą Sudane, kur per paskutinį pusmetį žuvo šimtai žmonių, nemažai iš jų vaikai. Bet žvilgsniai nukreipti arba į Gazą, arba, kaip mūsų, į Ukrainą. Noriu dar kartą pabrėžti, kad ne karto dydis daro įspūdį, o jo vieta ir veikiančios šalys. Turtingos naftą ir dujas išgaunančios šalys „rūpinasi“ artimu jiems dvasiniu karu, kai ne mažesnis ar net didesnis karas vyksta Afrikos šalyje, tai joms nėra taip svarbu.

Bet grįžkime prie savų dalykų. Ukraina yra netoli mūsų, karo pabėgėliai iš šios šalies gyvena ir dirba Lietuvoje. Kol kas nemačiau tokių iš Sudano, nežinau, ar tai gerai. Geriau, kad karas baigtųsi ir tokių pas mus neatsirastų. Bet čia tik norai, o gyvenimas eina savaip.
Tačiau man parūpo kiti dalykai. Norisi žinoti, kas kur vyksta, tenka rinkti faktus iš skirtingų šaltinių, kiek begerbčiau Ukrainos žiniasklaidą, ten irgi nemaža bravūros ir propagandos. Gal iš šono žiūrint ir natūralu, nes ne visi vietos gyventojai yra lojalūs ir nepavargę nuo karo baisumų, tačiau man vis norisi daugiau tiesos, o ne manipuliacijos.
Bet ir čia reikia lyginti. Viena yra tai, ką daro ukrainiečiai, visai kas kita, ką daro rusiški propagandistai. Apmokami ir savanoriški. Mane nustebino šiandien You Tub’e išklausytas pranešimas apie įvykius fronte. Tiesa, ne jis pats, o įvadas. Žiūrovų klausimas: kodėl vyksta derybos, bet vis nėra jokių rezultatų? Atsakymas: Rusija turi reikalavimų Kijevui, todėl turi vesti derybas, kodėl nėra rezultatų, todėl, kad rusai yra geros „dūšios“, tiki viskuo, todėl juos visi ir apgauna. Kitas klausimas: kiek ilgai truks karas? Atsakymas: pirma, kai tik Amerika nustos finansuoti, tai karas ir sustos. Antra: Rusijos kariai nepaskelbė karo, todėl eiti į Kijevą nėra prasmės. Jeigu bus įvesta karo padėtis Rusijoje, tai karas baigtųsi per mėnesį, bet tai nedaroma dėl politinių priežasčių. (Vertimas mano, jei kam būtų įdomu, tai galėčiau atsiųsti nuorodą).
Man tapo įdomu, ar šio puslapio internete autorius yra tiek kvailas, kad po ketverių karo metų nesuvokia, jog vyksta karas, ar jis tiesiog dirba už pinigus? Jei jis yra prostitutas, tai leistų manyti, kad šios žinios skirtos riboto intelekto žmonėms. Tuo metu, kai nemažos Rusijos teritorijos bombarduojamos, gamyklos griaunamos, naftos ir dujų terminalai deginami, žmonės žūsta, tai sakyti, jog vyksta speciali operacija, švelniai kalbant, yra protiškai ribota.
Norinti rasti atsakymus apie įvykius įvairiuose frontuose, reikia remtis priešiškų pusių šaltiniais. Karo metu tiesa retai naudojama, sąžiningesnė pusė naudojasi manipuliacijomis, nesąžiningesnė tiesiog užsiima propaganda blogiausia šio žodžio reikšme. Man irgi nepatinka perdėtas ukrainiečių gyrimasis naujausiais ginklais, nes norisi matyti jų naudojimą, kurio vis nėra. Tiesa, kita pusė vis giriasi raketa, kurios buvo net trys egzemplioriai, du iš jų panaudoti. Nebeliko kuo ir gąsdinti.
Karas kare yra informacinis: vieni bando girtis, kiti gąsdinti. Man tai primena vaikystės žaidimą – kas pirmas mirktelės. Gaila, kad nuo to priklauso galimybės žūti, o daugiau žūsta ne tie, kurie sukėlė karą, o tie, kurie tyliai jam nesipriešino.
Nesuprantančiam tamstytei ramybės.
Ramybės tamstelei pagaliau…
Tebūnie ir šviesa, ir tiesa…vieni kitiems palinkint ramybės.
Nesupratau, tai jūs linkite Rusijos kariuomenei? Po to ką ji padarė Bučoje ar dabar daro Kijevui? Ramybės lavonams?
racionalus universalizmas, naudojamas kaip liberalaus kolonializmo pagrindimas, įrodė savo visišką nepagrįstumą. Europos žmogaus ir žmogiškumo samprata, susiformavusi scholastinių diskusijų apie Aristotelio ir Averojaus proto ir intelekto sąvokas metu, perėjusi per humanistines Apšvietos idėjas, įžengė į XX amžių, patyrusi struktūralizmo ir fenomenologijos mutacijas. Tačiau tai mažai jaudina Europos ir Amerikos gyventojus, gyvenančius pagal politinės pažangos religijos kanonus, kur visi ankstesni teologiniai pasaulio mąstymo būdai išliko nepakitę, bet eschatonas pakeistas singularumu, o pamaldumas – tikėjimu į vadinamosios „mokslo“ neklystamumą.
Ukraina galėjo visiškai įsitikinti, prie ko veda humanizmas, kuris yra atviras nenoras atskirti laiko tęsimo būdus. Neįmanoma rasti paaiškinimo, kodėl Rusijos žiniasklaida atrodo idiotiška, ilgai nemąstant apie tai, kaip ten veikia tiesos sakymo būdai. Nesiruošiu čia gaišti laiko paaiškinimams, tuo labiau, kad pats esu tik savamokslis studentas, pasakysiu tik tai, kad, matyt, planetoje nėra jokių „žmonių“, yra tik dvikojės beuodegės beždžionės-žudikai, ir šių beždžionių rūšiai, būdingai vadinamosios „Rusijos“ teritorijai, prigimtas visiškas vidinės esmės nebuvimas. O blogis, kaip žinote, neturi savo ontologijos – tamsa yra tik šviesos trūkumas.
Savo pirmoje knygoje „Logikos dėsniai” pavartojau terminą – žodinė tryda. smagu, kad iki šiol jis nepasenęs
Stebina, kad per tiek metų profesorius neišmoko taikyti savo pačio kandžių pastabų sau pačiam.
Atsakymas Pauliui: išmoko
Neišprusėlis pasakytų: iš didelio rašto išėjo iš krašto. Bet mes, žmonės su aukštuoju pradiniu išsilavinimu, suprantame – kitaip nebūna, kai eschatonas pakeičiamas singularumu. Studentui Pauliui dar toli iki profesoriaus Vytauto, daug žinančio apie kvailumą, bet ir Paulius su struktūralizmo ir fenomenologijos mutacijomis toli žengs!