Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-24 |
Nors praėjusiais metais sparčiausiai atlyginimai augo tarp minimalų atlyginimą gaunančiųjų, jų realios pajamos vis tiek kartais skyrėsi nuo didžiausius atlyginimus gaunančių šalies piliečių.
Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, praėjusias metais didelių pokyčių šalies darbo rinkoje nefiksuota: 2025-ųjų metų pabaigoje šalyje dirbo apie 1 mln. 334 tūkst. apdraustų darbuotojų arba 2500 daugiau nei prieš metus.
„Lėčiau augant ekonomikai, darbo užmokestis irgi augo nuosaikiau, (…) todėl realus pajamų augimas 2025 metais buvo mažesnis nei ankstesniais metais“, – sakė ji, teigusi, jog viena iš pagrindinių to priežasčių buvo išaugusios prekių ir paslaugų kainos.
Antradienį specialistė aptarė tris temas: darbo pajamų pokyčius, jų skirtumus tarp vyrų ir moterų bei naujas tendencijas vaiko priežiūros išmokų srityje.
Paskutinį 2025-ųjų metų ketvirtį vidutinės darbo pajamos į rankas šalyje siekė 1514 eurų, t.y. padidėjo 8 proc. arba 107 eurais. Pasak pranešėjos, šešių iš 10-ties apdraustųjų pajamos padidėjo. Daugiausiai pajamos augo uždirbantiems mažiausiai.
„Nekvalifikuotų darbininkų pajamos augo 10 proc., tarnautojų, paslaugų sektorių, pardavėjų – apie 9-10 proc. , o specialistai, vadovai galėjo justi apie 8 proc. augimą“, – sakė pranešėja.
Kas ketvirtas dirbantysis pernai į rankas gavo nuo 750 iki 1100 eurų, o dešimtadalio atlyginimai viršijo 2700 eurų į rankas.
Pernai sparčiausiai atlyginimai augo vyresniems dirbantiesiems, mažiau – dirbančiam jaunimui.
Tai, pasak pranešėjos, priklauso nuo ekonominių sektorių, kuriuose dirba skirtingo amžiaus žmonės. Vyresni darbuotojai dominuoja švietimo, medicinos srityje, jaunimas – IT, finansų ir draudimo srityse.
Tarp darbo veiklų sparčiausiai pajamos augo valytojams, buitinių atliekų surinkėjams, apsaugos darbuotojams, t.y. tiems, kurie gauna minimalų atlygį – jiems atlyginimai pernai paaugo apie 13 proc., tačiau jų atlyginimai vis tiek yra perpus mažesni už, pvz., informatikos ir ryšių srityje dirbančiųjų, kurie vidutiniškai į rankas gavo 2200 eurų.
Vyrų ir ir moterų pajamų skirtumas pernai siekė apie 9 proc., t.y. jis jau keletą metų palaipsniui švelnėja. Pasak pranešėjos, tai vyksta ir dėl vis didesnio moterų užimtumo darbo rinkoje, ir dėl jų apsisprendimo gimdyti vėlesniame amžiuje bei apskritai mažėjančio gimstamumo šalyje. Pvz., prieš 15 metų šalyje gimdavo apie 30 tūkst. vaikų, o pernai jų gimė vos 17,5 tūkst.
Be to, tam įtakos turi ir darbo sritys, kuriose dirba vyrai ir moterys. Pvz., medicinos, švietimo srityse daugiau dirba moterų, o šių sričių darbuotojų atlyginimai augo sparčiau nei, pvz., vairuotojų ar statybininkų, kur dominuoja vyrai.
Vidutiniškai vyrai į rankas pernai gavo apie 1530 eurų, moterys – 1420 eurų.
„Prieš pensiją šie skirtumai dar labiau nunyksta, kitą kartą moterys net uždirba daugiau“, – sakė pranešėja.
Jos teigimu, pernai stebėtos kiek kitokios tendencijos, tėvams renkantis vaikų priežiūros atostogoms skirtas išmokas.
2025-aisiais 70 proc. tėvų rinkosi išmoką gauti trumpiau – 18 mėn. Trumpesnį išmokų laikotarpį paprastai rinkosi gyventieji didžiuosiuose miestuose bei daugiau uždirbantys tėvai, o dvejų metų išmoką – gaunantys mažesnį atlyginimą.
Renkantis 18 mėn. atostogas vidutinė išmoka siekia apie 1330 eurų, o renkantis dvejų metų vaiko priežiūros atostogas pirmus metus ji siekia apie 800 eurų, antrus – apie 540 eurų.
Tik apie 15 proc. vaiko išmokos gavėjų buvo vyrai, pusė iš jų naudojosi gauti išmokas tik du mėnesius ir tik apie 1000 vyrų ėmė ilgesnes vaiko priežiūros atostogas. Tuo metu ir toliau vaikus ilgesnį laiką linkusios prižiūrėti yra moterys.
Pasak K. Zitikytės, vidutinis tokias išmokas gaunančių moterų amžius siekia 32 metus, vyrų – 34 metus.
Parašykite komentarą